Apie kosmetiką

„Visos moterys, nežiūrint jų luomo ir amžiaus, kurios po šio įstatymo paskelbimo su parfumerijos, veido dažų, netikrų dantų, aukštų kulniukų ir t. t. pagalba suvilios kokį nors Jo Didenybės Anglijos karaliaus pavaldinį ir tuo būdu palenks jį vedyboms, bus baudžiamos taip pat, kaip raganos ir kitokie panašūs nusikaltėliai, o tokios santuokos po kaltinamojo nuosprendžio bus laikomos negaliojančiomis."

Kad nebūtų klaidinamas skaitytojas, reikia iš karto pasakyti, jog įstatymas, kurio ištrauka čia pateikiama, buvo Anglijos parlamento priimtas XVII a. pradžioje. Tikriausiai toks super puritoniškas požiūris į kosmetikos priemones naudojančią moterį istorijoje unikalus. Tačiau moterys įvairiausias „gundymo" priemones naudojo ir iki to įstatymo, ir po jo. Jau prieš 4000 metų Egipte buvo žinomos visokiausių rūšių kvapiųjų aliejų ir veido dažų gamybos paslaptys.

Rafinuotos Romos patricijos antakius dažė apanglėjusiais skruzdžių kiaušinėliais, o lūpas — cinoberiu, suriku ir netgi švino ir krokodilo išmatų mišiniu! Romėnai savo veido ir kūno gražinimui naudojo fantastiškiausias prie¬mones.

Žlugus Romos imperijai, kosmetikos menas ilgam prislopo ir tik XII a. atgimė vėl.

Prancūzijoje XVI a. pabaigoje, Henriko III laikais, vyrai kosmetika ir parfumerija naudojosi ne mažiau už moteris. Taip buvo, ir valdant Liudvikui XV. Taigi tada, kai valyvumas Prancūzijoje buvo visiškai pamirštas.

Mūsų laikais kosmetika remiasi higiena, tarnaujančia žmogaus sveikatai.

Žmogus, laikydamasis higienos reikalavimų, t. y. saugodamas savo sveikatą, ilgiau jaunai atrodo, būna žvalus, darbingas. Norint išsaugoti sveikatą, vadinasi, ir grožį, reikia kiekvieną dieną laikytis elementarių higienos taisyklių: rūpintis kūno, dantų, plaukų, drabužių ir, žinoma, buto bei darbo patalpų švara. Reikia teisingai reguliuoti darbo, poilsio ir fizinio treniravimosi laiką.

Kas nori išlaikyti gražų kūną ir žvalų protą, turi visada laikytis saiko. Niekas nepadės, jei žmogus, užuot po darbo dienos išėjęs pasivaikščioti ar pasportuoti gryname ore ir gerai išsimiegojęs, iki vidurnakčio išsėdi prie kortų stalelio ar sugėrovų draugijoje.

Reguliarus, ramus miegas, ypač prieš vidurnaktį,— pagrindinis kosmetikos reikalavimas. Kai miegoti einama įvairiu laiku, organizmas nusilpsta ir miegas nebūna toks gilus. Pageidautina prieš miegą pavaikščioti gryname ore. Kambarys, kuriame miegama, turi būti gerai išvėdintas. Nereikia pamiršti, jog nakčiai negalima daug prisivalgyti, paskutinį kartą rekomenduojama valgyti dvi valandos prieš miegą. Lovos baltiniai turi būti švarūs. Nešvariuose drabužiuose kaupiasi įvairūs mikrobai. Nesveika miegoti su dieną nešiojamais drabužiais.

Be minėtų higienos reikalavimų, svarbu ir asmeninis valyvumas — rūpinimasis savo kūnu, veidu, plaukais, rankomis ir t. t. Pas mus leidžiama daug knygų ir žurna lų, gvildenančių kosmetikos klausimus.

Pastaruoju metu kosmetika tiek toli nužengė į priekį, kad sudaro solidžią medicinos sritį. Tačiau dekoratyvinė kosmetika ir mūsų laikais neprarado savo reikšmės. Tik ja naudotis reikia mokamai, saikingai. Panagrinėsime kosmetikos klausimus estetikos ir gero tono požiūriu.

Veide, dvasinio žmogaus pasaulio veidrodyje, pirmiausia atsispindi jo grožis. Veide anksčiausiai išryškėja senatvės požymiai: raukšlės, pilka odos spalva. Išlaikyti veido gaivumą visų pirma suinteresuotos moterys. Todėl iš mažų dienų reikia žiūrėti, kad vaikai neįprastų daryti grimasų, nuo kurių anksti atsiranda raukšlės.

Dantys

Rūpindamiesi veido skaistumu, nepamirškite ir dantų. Koks gražus būtų veidas, jis daug nustoja, jei nesveiki dantys. Be to, sugedę dantys gali sukelti įvairias ligas, pavyzdžiui, reumatą, širdies veiklos ir inkstų funkcijos sutrikimą, nervų uždegimą ir t. t.

Plaukai ir šukuosena

Anglės, garsėjančios savo plaukais, sakosi, kad už plaukų grožį jos dėkingos šepečiui ir šukoms, nes nuo mažų dienų įprato kiekvieną dieną po pusę valandos šukuoti plaukus. Sukos ir šepetys turi būti švariai laikomi ir, kaip dantų šepetėlis ir kiti tualeto reikmenys, skirti tik asmeniniam naudojimuisi. Nemandagu prašyti kitą šukų.

Reikia būti ypač atsargiems, dažant plaukus. Plaukų spalva būtinai turi atitikti odos spalvą. Dažyti plaukai tepami specialiais kremais, nes dažai juos džiovina. Ypač kenkia vandenilio peroksidas, kuriuo dažomi plaukai ilgainiui pasidaro negyvi.

Gražūs, sušukuoti plaukai — geriausias žmogaus papuošalas. Gražiai susišukavusi moteris, kad ir kukliai apsirengusi, atrodo šventiškai. O nesušukuoti plaukai gali sugadinti net ir elegantiškiausio drabužio vaizdą. Šukuosena ir drabužiai turi derintis.

Nesiskutęs vyriškis demonstruoja ne tik savo apsileidimą, bet ir kitų žmonių, o kartu ir savęs nevertinimą. Save gerbią vyrai visada yra nusiskutę.

Rankų priežiūra

Rankas, kurias, kaip vaizdžiai yra pasakiusi Zorž Sand, palaimino darbas, reikia gerbti. Tačiau nebūtinai darbo rankos turi būti šiurkščios ir raudonos.

Gražių rankų ne tiek jau daug, bet švarios ir tvarkingos gali būti kiekvieno.

Rankas reikia dažniau plauti. Jos plaunamos prieš valgi, prieš gaminant maistą, pasinaudojus išviete. Reikia žiūrėti, kad būtų švarios panagės. Nagus geriausiai plauti specialiu šepetėliu.

Nagai trumpinami dildele. Kai vienas nulūžta, reikia nudildyti ir kitus, nes skirtingo ilgio nagai negražiai atrodo. Gražiausia nagų forma — ovalinė. Negražu, kai jie užlinkę, tarytum plėšraus paukščio.

Nagų lako spalva — skonio reikalas. Gražiai nudildyti, švarūs nagai ir nedažyti atrodo gražiau už nevalyvai nulakuotus. Lako spalva turi atitikti lūpų dažų ir suknelės spalvą. Tamsiai raudonas lakas reikalauja išpuoselėtų rankų ir atitinkamos aprangos.

Prie nagų turi prieiti oras, todėl jiems retkarčiais reikia duoti pailsėti, be perstojo nelakuoti.

Kas nori išlaikyti gražias ir tvarkingas rankas, pagal galimybes darbe turi mūvėti gumines, odines ar medžiagines pirštines, žiūrint, koks darbo pobūdis.

Kai dirbama be pirštinių, rankas nuo nešvarumų gerai apsaugo panagėse esantis muilas (arba speciali pasta.— Vert. ied.)

Pudra, lūpų, blakstienų ir antakių dažai

Piktnaudžiavimas kosmetika dar nieko nepagražino. Kieno matinė oda, gali apsieiti be pudros, nes, nuolat ją naudojant ir blogai veidą nuvalant, užsikemša poros. Tada oda ima nenormaliai funkcionuoti, pasidaro suglebusi ir sausa. Pudra naudotis reikia saikingai ir mokėti. Nakčiai veidą pravartu nuvalyti losijonu.

Pudros spalva turi būti tonu tamsesnė už veido odos spalvą. Prieš pudruojantis, veidą reikia plonai patepti odai tinkančiu kremu. Higieniškiausia yra pudruotis vata, kurią, kartą pasinaudojus, rekomenduojama išmesti. Pudros perteklius nuimamas švariu vatos gabalėliu. Dieną pudra dedama plonu sluoksniu, vakare — truputį storesniu, nes tada ji ne taip matoma.

Dažyti veidą reikia mokėti. Geriau tai daryti tik vakare, nes elektros šviesoje veidas gali atrodyti išblyškęs.

Lūpų dažai turi atitikti veido, plaukų ir tualeto spalvą. Paprastai šviesios odos blondinėms tinka šviesiai ir tamsiai rožiniai (geltonai rožiniai) lūpų dažai. Tamsios odos blondinėms tinka tamsus, šaltesnis dažų atspalvis, šatenėms arba šviesios odos brunetėms — vidutinė rožinė spalva su šaltu (avietiniu) atspalviu; tamsios odos brunetėms— tamsiai rožinė ar su raudonu atspalviu. Rudaplaukėms geriausiai naudoti rusvai rožinius dažus, paryškinančius lūpų spalvą. Įdegusiam veidui tinka gryna ir šilta rausva spalva. Lūpų dažų, kaip ir nagų lako, spalvą diktuoja mada, bet negalima pamiršti savo individualumo.

Lūpų dažų spalva turi derintis ir su tualetu. Kai tualetas ar jo pagražinimai yra raudonų tonų, lūpų dažų spalvą reikia rinktis ypač atidžiai. Raudoną tualeto spalvą turi atkartoti toks pat lūpų dažų atspalvis. Dieną su kosmetika reikia elgtis atsargiai, vakare (elektros šviesoje) — galima drąsiau. Bet, esant neoniniam apšvietimui, pavyzdžiui, violetiniai dažai suteiks lūpoms liguistą išvaizdą.

Nereikia dažais keisti lūpų formos, nes veidas nuo to tampa nenatūralus, iškraipoma burna. Leistini tik nežymūs brūkštelėjimai, sukuriantys optinę apgaulę. Pavyzdžiui, palikus nedažytus lūpų kampučius, burna atrodys mažesnė. Dažų perėjimai turi būti švelnūs. Kad burna atrodytų plastiškesnė, galima viršutinę lūpą padažyti stipriau už apatinę. Tokia „gudrybė“ taikytina tada, kai apatinė lūpa per daug atsikišusi.

Negražu, kai lūpų dažais išteplioti dantys, cigarečių galai.

Negalima naudotis svetimais lūpų dažais.

Antakių ir blakstienų dažai taip pat derinami prie veido spalvos. Brunetė antakius ir blakstienas gali dažyti juodu tušu, šatenei ir ypač blondinei rekomenduotini rudi dažai. Rudaplaukėms irgi tinka tik ruda spalva.

Kai moteris gražiai atrodo, ji jaučiasi tvirčiau. Bet viešai žmonėse nesigražinama. Visa, kas susiję su kosmetika, pradedant plaukų šukavimu ir baigiant nagų valymu, atliekama namuose, kosmetikos salone arba kirpykloje. Viešose vietose galima pasitvarkyti tualete arba, nutaikius momentą, kai šalia nieko nėra.

Kvepalai vartojami taip, kad skleistų vos juntamą aromatą. Kiekvienas žmogus turi jam būdingą kūno kvapą. Tas kvapas, sumišęs su kvepalais, turi sudaryti malonų derinį. Todėl, perkant kvepalus, pageidautina laštelėti jų ant rankos, patrinti, leisti truputį išgaruoti ir tik tada uostyti. Kvepalus renkamasi pagal savo tipą. Šviesiai grakščiai moteriai tinka silpni, švelnūs kvepalai, tamsiai ir temperamentingai — stiprūs, aštraus aromato. Sportiško tipo moteriai dera gaivinantys kvepalai.

Tinkamas kosmetikos vartojimas mūsų laikais rodo žmogaus išsiauklėjimo, kultūringumo lygį. Žinoma, tai tik vienas iš kultūros elementų. Bet juk dar A. Čechovas sakė, kad „žmogaus viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys".