Bjaurusis ančiukas
Ir jeigu ne tu, Kristianai,
Ko gero,—
Aš likčiau neūžauga,
Vargšas ir keistas
Bjaurusis ančiukas.
Bet tu — už teisybę,
Todėl man davei
Stebuklingąjį vaistą.
Dėkingas esu, Kristianai, aš tau —
Kad gulbinu baltu
Staiga pavirtau.
Aš nutupiu Danijoj.
Gulbės sparnu
Virš tavo paminklo lengvai plevenu
Ir tyliai per žydrą padangę skrendu —
Virš viso pasaulio džiaugsmų ir skriaudų.