Eilėraščiai apie gamtą

Mūsų senas miškas
Rūmai dideli,
Čia gyvena eglės,
Ąžuolai žali...

Volungės dainuoja-
Klausosi ežiai,
Stirna su stirniukais
Ir balti beržai.

Kai kiškučiai šoka,
Juokiasi žolė
Ir katučių ploja
Žydinti gėlė.

O geniukai verkia —
Negali klausyt...
Vai lakštutė...

Augino saulutė
Laukinę aguoną.
Užrišo skarelę
Raudoną raudoną.

Skubėjo pro šalj
Vienplaukis berniūkštis,
Vienplaukis berniūkštis -
Padauža vėjūkštis.

Pamatė vėjūkštis
Mergytę aguoną,
Nutraukė skarelę
Raudoną raudoną.

Padauža vėjūkšti,
Nusuksiu tau...

Su aušra saulutė atsikėlė
Ir j darbą kibo iš pat ryto.
O pavargus saulė motinėlė
Pailsėt už miško nusirito.

Jeigu rasi ją kur nors prie šilo
Ar ant pievos patalėlio margo —
Tai nežadink: ji anksti pakilo,
švietė, švietė ir labai...

Saulele, dar neik namo!
Dar leiski mums linksmai pažaist.
Dar valandėlę palūkėk
Ant kalno — ties baltais beržais.

Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui,
Banguojantiems rugių laukams,
Ir aukštai kriaušei, bitei pilkai,
Mažiems geriems ežių vaikams.

Saulele, dar neik...

Sučiulbo pragydo aukštai vieversiai
Artojai jau rengias į lauką.
Siūbuoja banguoja balti debesiai,
Lyg valtys ant Nemuno plauko.

Saulutė močiutė pakilo aukštai
Nuo pievų rasų sidabrinių,
Išsvaidė išsklaidė ji šviesą antai
Lig pat pakraščių vakarinių.

Raliuoja dūduoja...

Kiški piški,
Greitakoji,
Pasakyk,
Kur tu nakvoji?

- Prie miškelio,
Po egle,
Balto sniego
Patale.

Kiški piški,
Stačiaausi,
Kur šiandieną
Tu keliausi?

- Pamiškėj
Ugnelė dega,
Kepsiu ten
Vaikams pyragą.

O ar mums
Pyrago duosi,
Kiški piški,
Skeltanosi?

- Kas klausys
Mamytės, tėtės,
Tam...

Klevo lape, geltūnėli,
Ko j dangų pasikėlei?
Ar vejiesi vasarėlę?
Ar kada sugrįši vėlei?

Liūdnas medis be tavęs.
Liūdnas laukas be tavęs.
Kaip dainuos ant medžio paukštis,
Kai tavęs nebesuras?

Klevo lape, geltūnėli,
Ar pavysi vasarėlę?

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta, balta – kur dairais –
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas –
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš...

Oi ežy, ežy, ežy,
Ką spygliukuose neši?

Ogi matot, ripu tapu,—
Visą šūsnį klevo lapų.

Rausvą obuolį iš sodo,
štai ir viskas, kaip atrodo.

Pasakyk, dygus vikruoli,
Kaip taisysi žiemai guolį?

Netrukdykit, ripu tapu,—
Po medžiu, iš aukso...

— Ei vėjeli,
Kur pro šalį
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
I Gintarėlių
Paieškot pamary!
— Kur, žuvyte
Vinguryte,
Tu neri, tu neri?
— Tarp šešėlių
Gintarėlių
Paieškot sūkury!
— Kur, vaikuti,
Kur, zuikuti,
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
Gintarėlių
Paieškot pamary!

Banga suklups prie kranto:
Bangele, ką darai?
Tau iš prijuostės
Krenta
Į krantą
Gintarai.

Ir tas, kas ieško —
Randa.
įsižiūrėk gerai.
Nubarstė visą krantą
Geltoni
Gintarai.

Mano upė — Nemunėlis,
Mano upė — žydrūnėlis.
Plauna krantui smilteles,
Plauna pušiai kojeles.

Vakare ateis pas mus,
Jo srovė, šviesos pilna.
Vaikšto upė po namus,
Žiburėliais nešina.

❖

Bėga bėga ir niekados neišbėga.
/Upė/

Apsiniaukė, pajuodo
Saulės takas skaistus.
Byra byra ant sodo
Ir ant pievų lietus.

Oi, kaip šnara! —
Kaip šnara! —
šnabžda vyšnios džiugiai.
Oi, kaip gera,
Kaip gera! —
Kužda dirvoj rugiai.

Rytą glosto mus rūkas,
Saulę rita diena.
Aukso mariose plūko
Vyturėlio...

Didelis kolūkio sodas,
Pilnas vyšnių, kriaušių,
šitas sodas man atrodo,
Kaip giria didžiausia.

Čia tarp medžių nuošaliai
Stovi gražūs aviliai.

Kai j sodą pirmą kartą
Koją aš {kėliau —
Vijo bitės ligi vartų
Ir vis tiek įgėlė.

įlindau aš tarp šakų
Ir iš tolo...

Saulė pasikėlė
Virš beržų.
Linksi aguonėlė
Pamažu.

Aguonėlė prašo:
Duok vandens!
Kas vandens nors lašą
Atgabens?

Gausi vandenėlio
Daug lašų:
Pilną kibirėlį
Tau nešu!

Bėga vandenėlis
Pamažu.
Auki, aguonėle,
Lig beržų!

RASA

Mėnulio trupinėliai
Miške išbarstyti,
Šalti akmenėliai
Žoleles nusvėrė.

VAIVORYKŠTĖ

Pamesta pasagėlė
Ant plataus lauko,
Prie gilaus ežero.
Karšta kaip žarija
Užkrito už debesėlio.

Oi, lekia skrenda
Šyvas žirgelis
Dulkėtu vieškeliu,
Lygiuoju...

Rugelis tyliai snaudžia,
Paslėptas nuo speigų.
Rugelj žemė glaudžia,
Užklojusi sniegu.

Žemelei daigas rūpi.
Po žėrinčia šarma
Sūpuoja žemė rugį —
Kaip mylinti mama.

Miegoki, žiemkentėli,
Miegoki, čiūčia liū.

Trolis uždegė žvakelę
Seno miško pakrašty.
Šen, balti žiemos vaikeliai,
Balto gandro atnešti.

Prie žalių ledinių kūdrų
Varvekliukų skambesy
Pažiūrėti trolio burtų
Susirinksime visi.

Jau kankorėžis nupuolė
Ir išsiskleidė delne.
Jau melsva neužmirštuolė
Žydi ežero dugne.

...

Žemuogių pilni krepšeliai,
Ir vaikų pilni keleliai.
Kvepia žemuogėm laukai
Ir upokšniai, ir miškai.

Va, burnelė žemuoginė,
Va, noselė žemuoginė.
Ir pirščiukai lyg dažyti,
Saldūs — galim palaižyti.

Kvepia žemuogėm laukai
Ir namučiai, ir...

Briedžio rasoti ragai
Blyksi palaukėj ilgai.

Jau prasimerkė ir gėlės.
Skrenda būriais plaštakėlės.

Girdis, kaip kala seniai
Pamokas stropūs geniai.

Raibos gegutės kukuoja.
Vėjas pušyną šukuoja.

Peteliškės neša žinią.

Laistė laistė rudenėlis
Samanėlę purią,
Kėlė kėlė baravykas
Rudąją kepurę.

Pynė pynė tėtušėlis
Žilvitinę kraitę,
Bėgom bėgom per pievelę
Mudu į giraitę.

Pustėm pustėm kadagyne
Samanėlę purią,
Nešėm nešėm baravyką —
Kolą ir...

Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
išvažiavo žagarų,
parvažiavo be nagų.
Man bandelės nekepė,
kad ir kepė nedavė,
po varteliais pakišo,
žila kiaulė iškniso.

Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
po varteliais pakišta,
šiaudų kūliu užkišta.
Tie varteliai...

Karalius Neptūnas
Ant jūržolių sosto
Putojantį vandenį
Delnu užglosto.

Pažiūri į jūrą,
Pažiūri į dangų
Ir laivui jis pasiunčia
Vėją palankų.

Karalius Neptūnas
Šiandieną ramus.
Sugrįžo laivai
Į gimtuosius namus.

Viršum kopų saulė ridinėja.
Kas ten gaudo baltą jūros vėją?

Kas tenai į šiltą bangą brenda
Ir vėl taškos, grįždami į krantą?

O pakrantė tviska raibuliuoja...
Kas ten mums atbėgdami mojuoja?

Tai juk latvių žemės gintariukai —
Jūrmalos mergaitės ir...

Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos,
Kai saulė beržynus auksuoja
Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos,
Ir dangus balsvai mėlynuoja...

Man tinka tos naktys, kai rudenio šaltis
Užmigdo linksmutį upelj.
Kai krinta nuo medžio lapelis pageltęs
Ir vysta žolynas daržely...

Lakštingalos,
Kregždės,
Varnėnai,
Balandžiai,
Dagiliai,
Maži gegužiukai,
Kikiliai,
Žalvarniai
Ir zylės,—
Lai erdvę
Užpildo
Nerimstantys
Jūsų Balsai,
Kai visas
Pasaulis
Pražysta
Baltai
Ir rausvai...
Griežlelės,
Kukučiai,
Žvirbliukai,
Apuokai,
Pelėdos...
Ir pempės,
Prieš porą...

Kvepia vasara žalia,
Kviečia iškylauti...
Su žilvičio kraitele
Aš einu grybauti.

Griežlė rėkia — krės krės krėsi
Lėkdama per kelią.
Baravykai kepures
Man iš tolo kelia.

Supas aukštos jūros žolės,
Jūrų žvaigždės kaip gražuolės,
Ir po skėčiais tyliai dūsaus
Tingiai judančios medūzos.

Čia kalbėti moka žuvys,
Laivo inkaras pražuvęs,
Net įtūžusi audra
Čia, namuos, visiems gera.

Ji, išrinkus vietą saugią,
Dugno smėly piešia saulę.

Samanėle tu žalsva,
Samana rasota!
Kyšo ūmėdės galva,
Lapeliu užklota.

Gal ne ūmėdės galva,
Tai.lėkštelė gal rausva,
Salto vandenio pilna?

Ne vanduo gal, o midus?
Zylės geria,— koks gardus!
Šilo dovana.

Gaidys pupą rado,
Višta kuodą krato.
Gaidys pupą lesa,
O vištelė prašo:
- Duok, duok, gaideli,
Nors mažutį trupinėlį.

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Visą ilgą vasarą
Supsi jūros ašarą.

Kriaukle,
Užsidarius aukle,
Kaipgi tu ten gyveni
Jūrų marių vandeny?

Kriaukle,
Užsispyrus aukle,
Smalsūs žvilgsniai nepadės —
Neatskleisi paslapties.

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Perlas bus užaugęs —
Nereikės jam...

Kybur vybur
Kabarai...
Mezga tinklą
Du vorai.

- Kam muses
Žvejosit - kam?

- Kad nezirztų
Jos vaikam!

Musės mums
Pietums
Gerai...

Kybur vybur,
Kabarai...

Nugrimzta į rūką
Šiauriniai stogai.
Miegos po žibintais
Naktiniai sargai.

Mes vėjyje vėtytos vėtrungės.
Čia-
Kas naktį
Mes šokam po šiaurės delčia.

Mus myli mėnulis,
Mus myli dangus,
Žvaigždė
Ir išplaukiantis jūron žmogus.

Kur tu, Cibe,
Cibeni?
Kur tu žiemą
Gyveni?

- Aš į daržą
Cibenu.
Žiemą tvarte
Gyvenu.