Eilėraščiai apie pavasarį

Mūsų senas miškas
Rūmai dideli,
Čia gyvena eglės,
Ąžuolai žali...

Volungės dainuoja-
Klausosi ežiai,
Stirna su stirniukais
Ir balti beržai.

Kai kiškučiai šoka,
Juokiasi žolė
Ir katučių ploja
Žydinti gėlė.

O geniukai verkia —
Negali klausyt...
Vai lakštutė...

Pavasario saulė prašvito meiliai
Ir juokiasi, širdį vilioja;
Iškilo į dangų aukštai vieversiai,
Čirena, sparneliais plasnoja.

Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų
Bučiuoja, gaivina krūtinę;
Pabiro pasklido žiedai ant lankų
Vainikų eilė...

Jau pranašai linksmų dienų
Kas rytas lanko mus.
Ir vėjas — vėjas iš kalnų
Jau beldžias į namus.

Kvatoja vėjas—žino jis,
Kad juodi medžiai bus žali,—
Pro langus skverbias, pro duris:
— Pavasaris jau netoli!

— Ei, susirinkite visi!
Aš tuoj nupūsiu jums takus,—
Ir žaisite...

Vos tik saulės spindulys
Nutirpdino šaltą sniegą,
Stai parskridęs vyturys
Kelia čiulbesiu mūs jėgą.

Nuo pat ryto,
Vos prašvito,
Jis per dieną
Vis tą vieną

Skelbia linksmą mums naujieną
čir vir vir pavasaris!

Paprasta ta jo daina,
Kas pavasarį girdėta,—
Bet...

Ačiū tau, Geguži,
Už padangę tyrą,
Už padangę taikią,
Už laukų gėles.

Ačiū už vaikystės
Ramų šviesų sapną,
Po žvaigždėtom skraistėm
Snaudžiančias girias.

Ačiū už šaltinių
Skaidrią žydrą versmę.
Ant darbščiųjų rankų
Saugiai mus laikai.

Už...

Čia tokios mėlynos žibutės...
Čia mes atėjom su mama.
Taip gera gera čia pabūti:
Čia tokios mėlynos žibutės.

Čia pumpurėliai kaip akutės
Ir samanėlių šiluma...
Taip gera gera čia pabūti,
Čia mes atėjom su mama.

Sučiulbo pragydo aukštai vieversiai
Artojai jau rengias į lauką.
Siūbuoja banguoja balti debesiai,
Lyg valtys ant Nemuno plauko.

Saulutė močiutė pakilo aukštai
Nuo pievų rasų sidabrinių,
Išsvaidė išsklaidė ji šviesą antai
Lig pat pakraščių vakarinių.

Raliuoja dūduoja...

Jau sutirpo ledo tiltas!
Pa pa pa!—
Lietutis šiltas.
Pa pa pa!
Pavasarėlis!

Pa-pakalnėje
Prie balos
Ne gelsvi žąsiukai
Kalas,
O pu-pu-purienos —
Gėlės!

Iš raudono traktoriuko
Dūmų kamuoliai parūko,
Pa-pa-papsi
Po dirvoną...

Pa pa pa!
Pabusk, žemele!
Pasidžiauk...

Pakalnėm upeliai nubėgo.
Nupustė vėjelis takus.
Užgrojo ir kelia iš miego
Varnėnų skudučiai vaikus.

Pabiro kaip žirniai vaikučiai.
Ir mudu?..
Ir mudu eime!
Geltoni varnėnų skudučiai
Pavasarj švilpia kieme!

Ritasi, kyla nuo miško šalies,
Supa padangę lyg sparnas nakti

Sunku kvėpuoti, nutilo gamta,
Saulė raudonu ūku apsupta.

Žaibas liepsnota vaga
Perskrodė dangų staiga.
Dunda nuo miško garsiau,
Artinas viesulas jau.

Trenkė, apsuko,
Sūkuriu rūko,—
Viską sumaišė drauge,

Balto šilko sijonėliai —
Lylia tylia.
Sukas baltos ramunėlės
Lylia lylia.

Iš rugių slapčia išėję —
Lingo lingo,
Rugiagėlės supas vėjy —
Lingo lingo.

Gėlės bėga, vėjas gaudo
Oi tai juokol —
Dobilai — linksmi, išraudę
Ratą...

Pradžiūvo darželis. Diegai pinavijų
Iš žemės rausvomis galvutėmis lenda.
Po kluoną bėgioja marguojanti banda
Žalų ir palšų drūtasprandžių galvijų.

Ir katinas rimtas iš svirno išėjo,
Ir Margis, užlipęs ant priesvirnio,, rangos,
Ir kvapas gaivinantis priešpiečių vėjo

Šen, šnekuti,
Juodgūžuti,
Aš tavęs nepamiršau.
Į beržiuką
Inkiliuką

Tau įkėlęs pririšau,
Šiltas vėjas atskubėjęs
Liekną beržą palinguos.
Varnėniukai
Juodgūžiukai
Kaip lopšelyje miegos.