Kas gerai ir kas blogai

Pipiriukas vaikas štai
tėvui sako aiškiai:
— Pasakyk man, kas gerai,—
kas blogai, paaiškink.

Viską pasakau vaikam,
tad manęs klausykit! —
Ką atsakė tėtis jam,
knygoj šioj skaitykit.

— Jei audra —braškės stogai,
jei — ledai, griaustinis,
vaikščioti tada blogai,
tai kiekvienas žino.

Nulynojo. Vėl matai —
saulė, giedras laikas.
Tuo metu labai gerai
dideliam ir vaikui.

Šitas murzinas labai,
purvini veideliai,
aišku, tai labai blogai
jaunai jo odelei.

Jei kas valo dantelius,
prausiasi dažnai,
Toks berniukas — patrauklus,
elgiasi gerai.

Jeigu mušeika koksai
vaiką muš silpnutį,
aš nenoriu dėt visai
tokio į knygutę.

Šaukia šitas:— Stok, neliesk
už save mažesnio! —
Šis berniukas geras tiek,
kad nėra puikesnio.

Jei suplėšei iš eilės
knygą, sviedinuką,
tai spaliukai apkalbės:
blogas tu berniukas.

Jei berniukas apsukrus —
dirba, jau paskaito,
apie jį knygelėj bus,
kad jis geras vaikas.

Jeigu varnos koks pyplys
bijo mirtinai,
vaikas šis yra bailys.
Tai labai blogai.

Paukščiui dideliam rimtai
šis vaikutis graso.
Būt drąsiam — labai gerai,—
reikalingi drąsūs.

Kapstosi šiukšlyne jis.—
Nešvarus šis vaikas.
Apie tokį pasakys:
blogas, nevaleika.

Šito veltinukai
ir kaliošai švarūs.
Jis nors ir mažiukas,
bet be galo geras.

Atsiminki tai, sūnau,—
ir visi berniukai:
Kiaulė iš sūnaus išaugs,
Jei sūnus paršiukas.

Klausė vaikas ir, tvirtai
pasiryžęs, tarė:
„Nedarysiu aš blogai,—
visuomet — tik gerai".