Pavasario rytas

Sučiulbo pragydo aukštai vieversiai
Artojai jau rengias į lauką.
Siūbuoja banguoja balti debesiai,
Lyg valtys ant Nemuno plauko.

Saulutė močiutė pakilo aukštai
Nuo pievų rasų sidabrinių,
Išsvaidė išsklaidė ji šviesą antai
Lig pat pakraščių vakarinių.

Raliuoja dūduoja rageliai dū dū,—
Tai piemenys bandą jau gena.
Žirgai ir galvijai, pulkeliai žąsų
Tik žvengia, mauroja, gagena.

Sujudo sukruto kas gyvas smagiai,—
Artojai į dirvą išjoja.
Skrajoja paukšteliai ir gieda gražiai
ir čiauška, sparneliais plasnoja.

Pasėjo, akėja valstiečiai javus,
Purena žemelę tą juodą.
Jų darbas ir triūsas be vaisių nebus
Tą viltį jiems prakaitas duoda.