Seno kiemo rūsy
Gal ir tu kada įgriūsi
Į skliautuotą kiemo rūsį.
Kur aukštai — pro siaurą angą —
Spindulys retai patenka.
Čia nuo vasaros paklydę
Sviediniai. Kreiva žvakidė.
Senos knygos dėdės Miko
Po akmens skliautu užmigo.
Dengia sienas drėgnas ūkas.
Tyli molio avinukas.
Švarią staltiesę sapnuoja
Sudaužytas kavinukas.
Ieško katinas bailių
Pasislėpusių pelių.
O kieme — šviežiai nulyti
Juokias akmenys saulytei.
Ir išdžiaustyti seniai
Supas vėjy skalbiniai.