Kelionėje

Bet kokia išvyka sutrikdo įprastą žmogaus gyvenimo ritmą. Sakoma, jog ir kelionėms reikia turėti pašaukimą. Kelionių mėgėjas moka prisitaikyti prie aplinkybių, lengvai randa kalbą su žmonėmis, nesinervina dėl menkniekių, neniurzgia.

Rengimasis kelionei priklauso nuo jos pobūdžio ir trukmės. Prieš tolimą ir ilgą kelionę reikia surinkti žinių apie tų vietų, kur vyksite, papročius, klimatą, lankytinus objektus. Daug gali padėti pažįstami, jau anksčiau pabuvoję tose vietose. Kuo gilesnės bus jūsų žinios apie numatomą aplankyti šalį, tuo įdomesnė taps kelionė.

Kokius drabužius imti kelionei, priklauso nuo to, kur ir kokiu tikslu važiuojate. Jeigu reikės leistis į žygius, kopti į kalnus, suprantama, drabužiai, skirti koncertams, tinkami muziejų ir parodų lankymui, bus nereikalingi. Turistas, keliaująs iš vienos vietos į kitą, turi rengtis kitaip, negu žmogus, atvažiavęs į poilsio namus ar sanatoriją.

Labai sunku keliauti su dideliu bagažu. Todėl reikia gerai pasvarstyti, kuriuos daiktus imti ir be kurių galima išsiversti. Avalynė turi būti patogi, net truputį panešiota. Prieš dedantis daiktus, reikia susidaryti jų sąrašą.

Nepatartina imti daugiau kaip dviejų bagažo vienetų. Didesnis lagaminas skiriamas tiems daiktams, kurių prireiks, nuvykus į vietą. Į kitą, mažesnį lagaminą ar krepšelį dedami kelionėje reikalingi daiktai: miego ir tualeto reikmenys, knygos ir žurnalai, maistas ir t. t. Bilietai, būtini raštai, dokumentai ir pan., dedami taip, kad dėl jų nereikėtų raustis lagaminuose. Sunkesni, nesiglamžantys daiktai kraunami lagamino ar krepšio apačioje. Pakuojama glaudžiai, kad neprireiktų papildomų ryšulių.

Kuria iš daugelio transporto rūšių naudotumės, visur reikia neprieštaraujant laikytis ten galiojančių taisyklių, jos yra taip parengtos, kad keleiviai turėtų kuo daugiau patogumų ir būtų užtikrintas jų saugumas. Pavyzdžiui, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų, draudžiama iškišti rankas, persisverti pro važiuojančio traukinio ar automobilio langą, negalima važiuojant atidarinėti durų ir t. t. Pažeidėjai yra baudžiami. Leistis i ginčus su pareigūnais— ne tik nemandagu, bet ir neprasminga. Dėl atvykimo į paskirties vietą, dėl persėdimo ir t. t. reikia teirautis transporto darbuotojus, o ne keleivius, nes pastarieji, gerai visko nežinodami, gali tik suklaidinti.

Traukinyje

Kai tenka važiuoti su dideliu kroviniu, geriausiai sunkius ir griozdiškus daiktus perduoti į bagažą.

Vyras, lipdamas į vagoną, padeda moteriai, jaunesnis— vyresniam. Keleiviai, jau suradę savo vietas, ir juos lydintys asmenys, kad netrukdytų kitiems, kol traukinys stovi, neturi būti koridoriuje. Įėjus į kupė, pasisveikinama su ten esančiais. Vyrai nusiima galvos apdangalą. Paltas, apsiaustas ir ryšuliai padedami taip, kad nekliudytų kitiems.

Sėdimos vietos. Jei neužtenka visiems keleiviams sėdimų vietų, reikia susispausti ir padaryti vietos stovintiesiems, ypač pagyvenusiems žmonėms. Kai ilgoje kelionėje kažkam vis dėlto tenka stovėti, kiekvienas sveikas žmogus, būdamas mandagus, turi kartkartėmis užleisti savo vietą. Kad būtų išvengta nesusipratimų, reikia pasakyti, jog užleidžiate vietą iki kitos stoties ar kol parūkysite, arba siūlote šia vieta naudotis pakaitomis. Suprantama, jog keleivis, kuriam laikinai užleidžiama vieta, padėkoja ir kito mandagumu nepiktnaudžiauja. Apie elementarų mandagumą užmiršta tie žmonės, kurie klaidingai teigia, jog teisę naudotis sėdima vieta turi tik anksčiau už kitus atėjusieji arba važiuojantys iš galinės stoties. Gerai išauklėtas jaunuolis, sėdintis kampe (ši vieta laikoma patogiausia, nes galima atsiremti ir į sėdynės atlošą, ir į sieną prie lango), užleidžia savo vietą seneliui ar ligoniui, o pats persėda, kur ne taip patogu. Ne vien apie save galvojantis žmogus niekada neužstoja lango, neatsisako paprašytas pasikeisti vietomis, jei kitas negali sėdėti, atsisukęs nugara traukinio važiavimo kryptimi.

Sėdint negalima taip ištiesti kojų, kad jos liestų kitus keleivius. Papildomus patogumus galima sau leisti tik tada, kai yra laisva vieta ir netrukdote kitiems.

Dieną miegamajame vagone apatiniu gultu naudojasi ir keleivis, važiuojąs ant viršutinio gulto.

Išauklėtas vyras apatinę vietą užleidžia moteriai, o jaunuolis — pagyvenusiam. Ir mergina neatsisako užleisti savo vietos seneliui, nes jam sunku ropštis į viršų.

Kol bendrakelionis persirenginėja, reikia išeiti iš kupė. Savo ruožtu tas, kuris jau guli, kai kiti rengiasi, nusigręžia į sieną.

Su pižama kupė nesėdima ir po vagono koridorių nevaikščiojama.

Gaila, bet dar pasitaiko tokių keleivių, ypač jaunuolių, kurie kelionėje, visiškai neatsižvelgdami į kitus, labai triukšmauja. Jie iki vėlios nakties, garsiai juokdamiesi, lošia kortomis, dainuoja, vaikštinėja po vagonus, tranko durimis, atidarinėja, neatsiklausę kitų keleivių, iš abiejų pusių langus ir t. t. Aišku, jog visa tai rodo ne kažin kokį jų išsiauklėjimą.

Valgymas vagone

Į kelionę neimama aštraus kvapo maisto. Valgyti reikia taip, kad nebūtų trukdomi kaimynai. Kelionėje patogiausia turėti iš anksto paruoštų sumuštinių. Jie turi būti suvynioti į švarų baltą popierių. Stebėti, kaip žmogus valgo, nors tai būtų ir nelabai estetiškas reginys, nedera.

Kartais galima savo valgio pasiūlyti kaimynui. Atsisakymas neturi įžeisti, tačiau ir primygtinai siūlyti nereikia.

Maisto likučiai suvyniojami į popierių ir metami ne pro langą ar pasuolėn, bet į šiukšlių dėžę.

Malonu restorano vagone po pietų ar vakarienės pasėdėti prie alaus bokalo ar kavos puodelio. Tačiau, jei nėra laisvų vietų, negalima pamiršti tų, kurie dar laukia savo eilės.

Vaikai kelionėje

Nors mažieji keleiviai sukelia daug rūpesčių ir trikdo kitų keleivių ramybę, suaugusieji turi būti labai pakantūs. Tėvų pareiga žiūrėti, kad vaikai niekam netrukdytų.

Pokalbis kelionėje

Žmonės kelionėje greitai susipažįsta, užmezga pokalbį. Taktiškas žmogus savo kalbom neįkyri. Kai pašnekovas pradeda varginti, geriausias būdas pokalbiui nutraukti — įsikniaubti į knygą ar laikraštį.

Su kelionės pažįstamais nekalbama apie asmeninius reikalus, neaptarinėjamas artimųjų ar bendrų pažįstamų gyvenimas.

Atvažiavus į paskirties vietą, atsisveikinama su bendrakelioniais, norint galima paduoti ir ranką. Važiuojantiems toliau linkima laimingo kelio. Pakeleiviai vienas kitam neprisistato. Tai daroma tik tada, kai norima pažintį tęsti.

Vyras iš vagono (autobuso) išlipa pirmas, kad galėtų padėti moteriai arba pagyvenusiam žmogui.

Šios elgesio taisyklės galioja, ir keliaujant kitomis transporto priemonėmis, reikia tik atsižvelgti į jų specifiką.

Keleiviai į aerouostą turi atvykti anksčiau, kad spėtų atlikti reikiamus formalumus.

Laive laikomasi tų pačių taisyklių, kaip viešbutyje ar poilsio namuose.