Turistiniai žygiai ir elgesys gamtoje
Kiekvienas žino, jog gera nuotaika ir darbingumas visų pirma priklauso nuo sveikatos būklės. Geros sveikatos laidas yra tinkamas poilsis, protingas atostogų ir poilsio dienų išnaudojimas. Pirmiausia tai liečia miestų gyventojus, jiems reikia kuo daugiau būti gryname ore. Turistiniai žygiai, išvykos su slidėmis, sportiniai žaidimai — tai būtinas organizmo grūdinimo kompleksas. Šių renginių sėkmę labai daug lemia tinkamas drabužių pasirinkimas.
Žygio apranga turi būti lengva, paprasta ir tvirta. Imama tik tai, kas būtiniausia. Visai grupei priklausantis inventorius — palapinės, pirmosios pagalbos vaistinėlė, žemėlapiai, kompasas, sporto reikmenys ir kt.— paskirstomas visiems.
Palapinė statoma tinkamoje vietoje, kur jūsų buvimas niekam netrukdys, atokiau nuo įžymių objektų. Norint kūrenti laužą, reikia laikytis saugumo taisyklių. Laužai nekuriami greitai užsidegančiame miške, arti didelių medžių. Prieš palikdami stovyklavietę, užpilkite laužavietę žemėmis, apdėkite velėnomis.
Ir žygyje, ir ilsintis nedera pernelyg triukšmauti. Nereikia skinti gėlių, nes po valandėlės jas numesite. Nuošaliose vietovėse sveikinamasi ir su nepažįstamais žmonėmis, mandagiai atsakinėjama į kaimo gyventojų ir vaikų pasveikinimus, nes kaime priimta sveikintis su visais sutiktaisiais.
Einant su grupe, netinka nuo jos atsiskirti. Žygyje galioja savos, truputį laisvesnės elgesio taisyklės. Merginos savo kuprines neša pačios, tačiau vaikinai stengiasi paimti sunkesnius daiktus.
Grybavimas, uogavimas teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą, jau nekalbant apie tuos džiaugsmus, kurių teikia bendravimas su gamta.
Teisingai elgiasi tėvai, iš mažų dienų pratindami vaikus prie gamtos, mokydami ją mylėti, gerbti ir tausoti.
Žinoma, tokie žmonės, kurie palieka savo "vizitines korteles" ant šimtamečių medžių kamienų, prie įėjimų į olas ar senas pilis, kurie tarpumiškes teršia konservų dėžutėmis, tuščiais buteliais, stiklais ir valgių likučiais, neturi kam dėkoti už įskiepytą meilę gamtai, jos grožiui.
O kiek dar, vaikštinėdami po mišką ar parką, matome nulaužtų šakų, medelių!
Kiekvienas žmogus turi šeimininkiškai, rūpestingai elgtis su gamta. Atsakingiausias uždavinys suaugusiems — asmeniniu pavyzdžiu ugdyti jaunimo meilę gamtai niekad nepamirštant, kad ją turime ne tik tausoti, bet ir perduoti savo palikuonims.