Apie telefoną

Šiuolaikinis dalykiškumas ir mandagumas reikalauja, kad atsiliepiantis į telefono skambutį sakytų „Sauliūnas klauso" (žinoma, „draugas Sauliūnas klauso" nesakoma). Kai ragelį pakelia svečias, atsidūręs prie telefono vienas, jis sako: „Sauliūnų butas".

Kai esi darbe, reikia pasakyti įstaigos pavadinimą, pavyzdžiui: „maisto prekių parduotuvė", „gastronomas" arba „tokios ir tokios ministerijos buhalterija, klauso Šukys". Skambinantysis, gavęs atsakymą, tučtuojau prisistato. Kai jis skambina savo įstaigos vardu, pasako jos pavadinimą. Būtų labai malonu išgirsti ir pasisveikinimą: „Laba diena, jus trukdo Kalnietis", „Labas rytas, kalba Kalnietis" arba „Laba diena, jus trukdo laikraščio „Balsas" redakcija" ir t. t. Išgirdus į savo skambutį atsakymą tik „alio!", nemandagu klausti „kas čia?“, „kas kalba?". Pirmiausia pasakoma savo pavardė ir tik tada mandagiai klausiama: „Atleiskite, su kuo aš kalbu?" Jeigu skambinantysis pamiršo pasisakyti, kas esąs, atsiliepiantis gali to paklausti. Tada reikia pasakyti savo pavardę. Į anoniminį skambutį galima neatsakyti ir padėti ragelį.

Kai norima kalbėti ne su pakėlusiu ragelį, bet su kuo nors kitu, paprastai sakoma: „Laba diena, gal galėtumėt pakviesti prie telefono draugą Antanaitį?" Į tai atsakoma: „Laba diena, Iukterėkit valandėlę, tuoj perduosiu jam ragelį" arba „Tuoj, truputį palaukite", arba „Deja, draugo Antanaičio nėra, gal aš galiu jam ką nors perduoti?" ir pan. Tačiau netinka rodyti smalsumą ir smulkiai, klausinėti, kodėl skambinama. Visai kitas dalykas, kai tai susiję su darbu ir atsiliepiantis telefonu pats gali išspręsti klausimą už nesantį.

Tarnybinis telefonas ne asmeniniams pasikalbėjimams. Daug kas to nepaiso. Atsiranda ir tokių darbuotojų, kurie leidžiasi į privačius pokalbius net tada, kai prie jų stalo stovi eilė. Tokį darbuotoją galima ir netgi reikia priversti laikytis tvarkos.

Kai skambinate į įstaigą arba naudojatės tarnybiniu telefonu, pagal galimybes būkite dalykiški, kad negaišintumėte kito darbo laiko ir neužimtumėte telefono linijos. Ypač to reikia laikytis, kai darbo pobūdis reikalauja skubos. Pavyzdžiui, išgirdus atsakymą „Informacija", kalbama kuo trumpiau, bet mandagiai: „Prašom pasakyti telefono numerį Antano Sauliūno, gyvenančio Užupio 2". Įstaigos darbuotojas savo ruožtu turi būti dėmesingas žmogui, norinčiam gauti informaciją. Į klausimą reikia atsakyti pilnai ir nepadėti ragelio, kol klausiantysis negaus išsamaus atsakymo. Informacija teikiama dalykiškai, ramiu mandagiu tonu.

Tarnybiniuose pasikalbėjimuose paprastai tenkinamasi trumpais mandagumo posakiais. Kai telefonas neteisingai susijungia, abonentas atsiprašomas už trukdymą. Nedera dėtį ragelio, nepasakius nė žodžio, o dar blogiau — reikšti savo nepasitenkinimą. Tas, kuriam per klaidą paskambino, savo ruožtu taip pat neturi rodyti nemandagumo ar storžieviškumo.

Pasikalbėjimo trukmė telefonu automatu neturi viršyti nustatyto laiko. Naudodamiesi telefonu automatu, laikykitės eilės. Jeigu kalbėjotės ilgiau, atsiprašykite laukiančiuosius. Kai numeris neatsako, iš būdelės reikia išeiti ir leisti skambinti kitam, paskui galima pakartoti.

Telefonu nesikreipiama, kai mandagumas reikalauja asmeniškai dalyvauti. Naktį naudojamasi telefonu tik neišvengiamais atvejais.

Yra mandagumo taisyklė, pagal kurią pasikalbėjimo trukmę nustato skambinantis arba vyresnis žmogus. Kai pakviestasis pokalbiui labai skuba, jis gali, taktiškai atsiprašęs, siūlyti pokalbį baigti. Skambinantysis turi tai suprasti ir neįsižeisti. Kartais priekaištaujama, kad abonentas nekalbus. Tam gali būti įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, šalia kalbančiojo yra nepageidaujamų liudininkų, kurių akivaizdoje nejauku kalbėti. Kad išvengtume nesusipratimų, panašiais atvejais turime to paklausti pašnekovą — jis galės atsakyti šalia esantiems nieko nesakančiu „taip".

Kalbėti reikia įprastu ar kiek garsesniu balsu.

Keletas žodžių dėl kaimynų telefono... Net jeigu jūsų santykiai ir labai draugiški, negalima piktnaudžiauti kaimynų paslaugumu, naudojantis jų telefonu, o juo labiau duoti svetimo telefono numerį savo pažįstamiems. Tai galima daryti tik ypatingais atvejais, iš anksto gavus kaimynų sutikimą.