Įstaigoje

Vos gimęs žmogus sueina į tarpusavio santykius su įstaigomis. Jau gimdymo namuose užpildoma kortelė su visais jo duomenimis, vėliau laukia civilinės metrikacijos skyrius, namų valdyba ir t. t. Žmogui augant, daugėja ir įstaigų, su kuriomis jam tenka susidurti. Tai kasos, kioskai ir prekystaliai, transportas ir paštas, teatras ir kinas pirtys ir t. t. Vienoje langelio ar prekystalio pusėje stovi įstaigos lankytojai, kitoje — juos aptarnaujantys piliečiai — įstaigos darbuotojai.

Interesantai iš įstaigos darbuotojo laukia dalykiškumo (tik jokiu būdu ne biurokratizmo), tikslaus darbo, atidumo, paslaugumo ir korektiškumo. Paslaugus darbuotojas interesantui pataria dalykiškai, ramiai, tiksliai ir maloniai, jeigu reikia, išaiškina, patikslina, sužino telefonu, pasiteirauja dėl nuostatų bei įstatymų ir t. t. Jis vienodai dėmesingas ir draugiškas visiems. Kai kreipiasi prastai girdinti senutė ar nemokantis savų minčių dėstyti žmogus, įstaigos darbuotojas turi kantriai išklausyti ir visada būti pasirengęs jiems padėti. Atidumas ir paslaugumas vienam neturi neigiamai atsiliepti daugumai. Jeigu kuris lankytojas, neatsižvelgdamas į laukiančius už jo, gaišta laiką ilgiems aiškinimams ir samprotavimams, reikia paprašyti jį kalbėti trumpiau, nes laukia eilė.

Tik biurokratas ir blogai išauklėtas žmogus gali versti interesantą bėgioti iš vienos įstaigos ar skyriaus į kitą arba, kai jo laukia tarnybinės pareigos, kalbėti telefonu asmeniniais reikalais.

Kokius reikalavimus įstaigų darbuotojai kelia interesantams? Daugelyje įstaigų tam tikromis dienomis ar valandomis interesantų būna daugiau, negu paprastai. Dirbti pasidaro sunkiau. Todėl žmonės, kurie gali, į įstaigą turėtų ateiti kitu, patogesniu laiku. Pavyzdžiui, galima iš anksto sumokėti įvairius mokesčius, užsisakyti laikraščius ir žurnalus, neatidėliojant paskutinei dienai. Einant į įstaigą prieš pat darbo laiko pabaigą, reikia turėti galvoje, jog ir įstaigos darbuotojų darbo diena normuota, jog ir jie turi teisę į poilsį.

Interesantai su įstaigų darbuotojais turi būti mandagūs ir savo pageidavimus dėstyti aiškiai ir trumpai.

Įeinant į patalpą, negalima trenkti durų. Jeigu nėra interesantams rūbinės, vyrai bent nusiima galvos apdangalą. Prieš įeinant į atskirą patalpą, reikia pabelsti į duris ir įėjus pasisveikinti. Jeigu darbuotojas užimtas — rašo, skaičiuoja ar tikrina pinigus, interesantas palaukia, kol baigs, ir tik tada kreipiasi. Iš anksto reikia apgalvoti, ką ir kaip sakyti, turėti paruoštus dokumentus, pasą, pinigus ir t. t. Jeigu buvote neteisingai suprastas, ramiai pakartokite savo prašymą, nes ne visada dėl to kaltas įstaigos darbuotojas. Interesantas visuomet kalba mandagiai, nepamiršdamas tokių žodžių, kaip „prašom" ir „ačiū", Kuo būsite mandagesni, tuo malonesnis priėmimas lauks jūsų. Įstaigos darbuotojų ir interesantų tarpusavio pagarba — normalaus darbo laidas.

Atsidūrę fabriko ar gamyklos priėmime, nepamirškite pasisveikinti su ten sėdinčiu žmogumi. O budintis visada turi prisiminti, jog jis yra pirmasis žmogus, kurį šioje įmonėje sutinka interesantai. Iš jo elgesio bus sprendžiama apie visą kolektyvą. Atėjęs į įstaigą, kur jau yra laukiančiųjų, stokite už jų. Netgi kai labai ilga eilė ir ankšta, nereikia stovėti prisispaudus vieniems prie kitų ir stumdytis. Neleistinas bet koks mėginimas prasmukti be eilės. Niekas neturi teisės tvarkyti savo reikalų kitų žmonių laiko sąskaita. Išimties tvarka, pavyzdžiui, prie bilietų kasos, praleidžiami į priekį tie, kurie skuba į išvykstantį traukinį, autobusą, išskrendantį lėktuvą ar į prasidedantį kino seansą. Tokiu atveju reikia būtinai atsiprašyti stovinčiuosius eilėje. Visi, kam dėl nesveikatos sunku stovėti eilėje (seni, invalidai ir t. t.), praleidžiami į priekį.

Kalbantis su bendradarbiu apie asmeninius reikalus ir nenorint, kad girdėtų kiti, šnekama prislopintu balsu. Taktiškas žmogus, stovintis už nugaros, truputį atsitraukia ir stengiasi pokalbio neklausyti. Gali atsitikti, kad stovintis prieš jus žmogus turi kalbėtis labai ilgai, o jūs tik kelis žodžius pasakyti. Tada, jei nėra eilės, atsiprašęs galite jį pertraukti ir paprašyti išspręsti savo klausimą.