Kine, paskaitoje, teatre

Į kiną ir paskaitą paprastai einama apsivilkus dienine apranga. Savaime aišku, jog vyrai, kaip ir visose patalpose, nusiima galvos apdangalą. Tačiau tai turi padaryti ir moteris, jeigu ji dėvi plačiabrylę arba aukštą skrybėlę, kuri trukdo sėdintiems už nugaros. Į teatrą ar koncertą ateinama anksčiau, nes reikia laiko paduoti paltams į rūbinę, susitvarkyti ir vietoms susirasti.

Vyras padeda moteriai nusivilkti paltą ir duoda jį rūbinėn, paimdamas numerį.

Į teatro, koncertų ir kino salę vyras įeina pirmas. O išeina pirma moteris. Kai eina dvi poros, pirmas įeina vyras, po to dvi moterys ir paskui jas kitas vyras. Tokia tvarka ir sėdasi — moterys viduryje, vyrai iš kraštų.

Jei žinote, kad jūsų vietos yra eilės viduryje, reikia atsisėsti anksčiau, nelaukiant paskutinio skambučio, kad nereikėtų trukdyti kitų žiūrovų. Prireikus trikdyti sėdinčiuosius, jų atsiprašoma. O šie nenutaiso nepatenkinto veido ir nelaukia, kol jų paprašys leidimo praeiti, bet, pamatę einančius siauru praėjimu, patys iš anksto atsistoja. Mandagiems žmonėms, atsistojusiems jus praleisti, reikia padėkoti.

Eiti reikia veidu į sėdinčiuosius. Vyras eina pirmas. Jis padeda atsisėsti savo draugei, nuleisdamas kėdės pasėdą, ir tik po to sėdasi pats. Vyras paprastai sėdi moteriai iš kairės, tačiau, jeigu paaiškėja, kad jo vieta patogesnė, iš jos geriau matoma scena, atidus vyras užleidžia ją moteriai. Keliantis ir sėdantis vengiama triukšmo. Kėdės pasėdas nuleidžiamas tyliai. Keliantis reikia jį prilaikyti ranka, kad nesitrenktų į atlošą. Užimti abi kėdės parankes nemandagu, nes ir kaimynas nori atsiremti. Negalima ramstytis į priešais stovinčios kėdės atlošą arba į kėdę įsiremti kojomis.

Programą ir žiūronus kiekvienas įsigyja pats, bet nesiskolina Iš kaimynų. Teatriniai žiūronai skirti žiūrėti į sceną, o ne į publiką. Sėdint balkone, negalima „puošti" balkono barjero žiūronais, rankinukais, programomis ar kitais daiktais, jie laikomi ant kelių.

Nereikia sėstis į svetimą vietą, nes tai gali sukelti daug nemalonumų, ypač jei tie, kam priklauso šios vietos, vėluoja.

Jei dėl kokių nors priežasčių pavėlavote, į salę įeikite tyliai, atsistokite prie durų arba atsargiai sėskitės ant artimiausios tuščios kėdės. (Pavėlavusieji teatre paprastai siunčiami į balkoną.)

Prasidėjus programai, reikia baigti bet kokius pokalbius. Nutrauktas pokalbis tęsiamas per pertrauką. Spektaklio ar kino seanso metu nediskutuojama ir nekomentuojama, tik klausomasi ir žiūrima. Net tada, kai programa neįdomi, mandagumas verčia žmogų sėdėti tylomis. Žinoma, patogiu momentu, ypač per pertrauką, galima iš salės išeiti. Koncerto, spektaklio metu negalima užsiiminėti niekuo, kas trikdytų šalia sėdinčiųjų ramybę: šiugždenti saldainių popierėliais ar programa, spragsėti rankinuko užraktu, kraipyti galvą ir t. t. Nėra ko nė kalbėti apie gerą toną, jeigu jūs imsite belsti pirštais, mušti koja taktą arba pritarti balsu, nors ir turėtumėte gerą klausą. Smarkiai kosintis ar sloguojantis žmogus turi pagalvoti apie kitų sveikatą bei ramybę ir nuo koncerto ar spektaklio atsisakyti.

Netaktiška garsiai reaguoti į aktorių klaidas. Nemandagu aplodismentus lydėti šūksniais ir trypimu. Nuoširdus plojimas — geriausia padėka. Tačiau plojimu negalima pertraukti muzikos kūrinių. Todėl koncerte reikia būti labai atidžiam, kad nepradėtum ploti pernelyg anksti.

Norėdami įteikti atlikėjui gėlių, paduokite jas kartu su sveikinimu teatro darbuotojui, kuris nuneš į sceną. Publika atlikėją gali pasveikinti bendru atsistojimu. Nepriimta ritmiškai ploti klasikinės muzikos koncertuose.

Išauklėtas žmogus savo nepasitenkinimą reiškia tylėdamas arba nepastebimai išeidamas iš salės.

Pertraukos metu netinka apžiūrinėti vaikštinėjančių žiūrovų. Vyras, atėjęs į teatrą su moterimi, negali jos ilgam laikui palikti vienos. To nedaro ir moteris. Jeigu išalkote, per pertrauką galite nueiti į bufetą. Nei fojė, nei salėje valgyti negalima. Vyras rūpinasi moterimi ir bufete, atneša, ko jinai pageidauja.

Uždanga nusileidžia. Teatre ar koncerte palaukite, kol nusileis uždanga, bet nebėkite į rūbinę palto. Toks skubėjimas atleistinas tik tada, kai skubama į traukinį ar paskutinį autobusą, tačiau tai daryti reikia nepastebimai ir be triukšmo.