Čiulptukas

Čiulptukas padeda, kai užsilaiko dujos, be to, jį naudojant, vaikas neįpranta čiulpti piršto. Čiulptukas — tai guminis spenelis be skylutės, pritvirtintas prie plastmasinio disko, kuris neleidžia kūdikiui įtraukti viso spenelio į burną.

Anksčiau čiulptuką dažnai duodavo įsiverkusiam vaikui nuraminti. Bet XX amžiaus pirmoje pusėje, pradėjus daugiau dėmesio kreipti į švarą ir geras manieras, į čiulptukų vartojimą imta žiūrėti nepalankiai, kaip į nehigienišką ir neestetišką įprotį. Pastaruosius kelerius metus tėvai ir daugelis gydytojų vėl ėmė rekomenduoti čiulptukus, nes jie padeda vaikui nusiraminti, kai jo pilvuką išpučia dujos, ir, be to, žįsdamas čiulptuką, vaikas neįpranta žįsti piršto. Kiti gydytojai ir tėvai vis dar nenori pritarti jų vartojimui.

Ir gydytojai, ir tėvai pastebėjo, kad naujagimiai, kuriems buvo duodamas čiulptukas, paskui retai čiulpdavo pirštus. Be to, daugelis vaikų taip įpranta prie čiulptuko, kad jo reikalauja iki 1—2 metų, o kai kurie — net iki 3 metų. Tėvams tai atrodo negražu. Jie mano, kad tai dar blogiau, negu čiulpti pirštą. Tai skonio reikalas. Čiulptukas, lyginant su pirštų čiulpimu, yra neabejotinai pranašesnis. Daugelis vaikų, pradėjusių čiulpti pirštus nuo 3 mėnesių, čiulpia juos iki 1—2—3 metų. Ir tik 3—6 metais jie pamažu atpranta juos čiulpti. O kai kurie čiulpia pirštą ir po 6 metų. Priešingai, pusė vaikų, kuriems buvo duodamas čiulptukas nuo pat gimimo, jį meta jau 3—6-tą mėnesį, o dauguma jį čiulpia iki 1—2 metų. Tai jau didelis skirtumas. Kitas pranašumas: vartojant čiulptuką, mažiau deformuojasi dygstantys dantys, negu čiulpiant pirštus. Aš turiu savo nuomonę, kodėl kūdikis čiulptuką nustoja žįsti anksčiau, negu pirštus. Pirmuosius 3—4 gyvenimo mėnesius čiulpimo instinktas būna ypač stiprus. Bet iki 3 mėnesių naujagimis dar nesugeba įsikišti piršto į burnytę ir ten jį išlaikyti. Galbūt, poreikis čiulpti stiprės tol, kol jis pagaliau išmoks įsikišti pirštą į burną. Tada jis kompensuos savo nepatenkintą čiulpimo poreikį. O jeigu motina duoda čiulptuką tuoj po maitinimo nuo pat pirmos dienos, vaikas jį čiulpia tol, kol jam reikia, ir tokių būdu patenkina čiulpimo instinktą tais pirmaisiais mėnesiais, kada jis yra stipriausias. Jeigu jums nemalonu žiūrėti į vaiką su čiulptuku burnoje, geriau jo neduokite, kad nesinervintumėte.