Grynas oras kūdikiui

Grynas oras. Oro temperatūros svyravimai pratina organizmą prisitaikyti ir prie šalčio, ir prie karščio. Banko tarnautojas šaltu oru greičiau peršals, negu valkata, pripratęs prje bet kokio oro. Vėsokas ir šaltas oras gerina apetitą, rausvina skruostus, ir nuo jo bet kokio amžiaus žmonės pasidaro žvalūs. Kūdikis, kuris visą laiką būna šiltame kambaryje, paprastai esti išbalęs, neturi apetito.

Šaltas oras sausesnis už šiltą. Toks oras, įšilęs nuo centrinio šildymo, pasidaro dar sausesnis, ypač jeigu kambario temperatūra aukštesnė kaip 22 °C. Sausas, karštas oras išdžiovina nosies gleivinę, taip susidaro palankios sąlygos viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimui. Dėl to kūdikis pasidaro neradus ir iš visa ko matyti, kad apskritai mažėja jo organizmo atsparumas infekcijoms.

Kiekvienam vaikui (ir kiekvienam suaugusiajam) reikėtų pabūti gryname ore 2—3 valandas per dieną, ypač kai namie yra centrinis šildymas.

Miegant reikia atverti kambario langą, kad temperatūra nudistų iki 16 °C. Kai kūdikis nemiega, kambaryje turi būti 20—22 °C. Namuose reikia turėti termometrą ir į jį pažiūrėti kelis kaltus per dieną, kol išmoksite pajusti, kada temperatūra aukštesnė kaip 22 °C.    

Kartais neprityrusi motina, labai jaudindamasi dėl kūdikio norėdama, kad jis neperšaltų, laiko jį karštame kambaryje be to, dar šiltai užklotą. Todėl jis žiemą suserga prakaitine.