Išlepinto kūdikio auklėjimas

Kaip perauklėti išlepintą kūdikį. Kuo anksčiau pastebėsite, jog kūdikis išlepo, tuo lengviau jį perauklėsite. Tačiau reikia turėti valios ir tvirtumo. Supraskite, jog galų gale per didelis reiklumas ir nereikalinga globa daug žalingesnė kūdikiui, negu jums. Išlepintas jis bus nemalonus aplinkiniams ir pačiam sau. Todėl perauklėkite kūdikį jo paties labui.

Susidarykite grafiką (net užsirašykite, jeigu neprisimenate), kada jums reikia ilgesnį laiką dirbti namų ruošos ar kitus darbus, kai kūdikis nemiega. Dirbkite šį darbą rimtai, susikaupusi, kad tai suprastų kūdikis, na, ir jūs pati. Jeigu kūdikis verkšlena ir siekia jūsų, prašydamasis ant rankų, paaiškinkite jam švelniai, bet tvirtu tonu, kad dirbate, o darbą būtina padaryti šiandien. Jis nesupras jūsų žodžių, bet supras jūsų balso intonaciją. Tęskite savo darbą rimtu veidu. Pirmą dieną pirmosios šios kampanijos valandos — pačios sunkiausios. Vieni vaikai greičiau pripranta prie tokios permainos, jeigu motinos nėra šalia arba jeigu ji beveik nekalba su kūdikiu. Dėl to jis greičiau susiranda ką nors veikti. Kitas kūdikis jaučiasi ramiau, bent matydamas motiną ar girdėdamas jos balsą, nors ji ir neima jo ant rankų. Kai ateis laikas truputį su juo pažaisti, atsisėskite šalia jo ant grindų, tegul jis užsiropščia jums ant kelių, bet nenešiokite ant rankų, kaip anksčiau. Kol su juo sėdite ant grindų, jis gali nuo jūsų nušliaužti; tada jis galiausiai supras, kad jūs niekur nuo jo nedingsite. O jeigu paimsite jį ant rankų, nešiosite, o paskui norėsite padėti ant grindų, jis triukšmingai protestuos. Jeigu ir su jumis sėdėdamas ant grindų jis vis dar verkšlena, prisiminkite kokį nors reikalą ir vėl palikite jį vieną.