Gimus kūdikiui mamai viskas atrodo labai nauja ir net šiek tiek baisu, juk kūdikis toks mažas. Dažniausiai žinome nedaug apie kūdikius, bet jau ligoninėje būnant mokina vaiką maitinti. Taigi, kūdikiui vienas iš svarbiausių dalykų yra mamos pienas. Stenkitės maitinti vaiką savo pienu, jame yra visų vaikui reikalingų medžiagų ir tai yra geriausias maistas kūdikiui. Ir žinoma svarbu stebėti ką valgo kūdikio mama, nes nuo jos maistos priklauso ir pieno kokybė. Daugiau galite paskaityti šiame straipsnyje:

https://www.vaikams.lt/kudikis/ka-valgyti-maitinant-krutimi.html

Jeigu jau nutiko taip, kad negalite maitinti savo pienu tada tenka rinktis mišinukus skirtus kūdikiams.

Kai kūdikiui sueina keli mėnesiai, galima pradėti primaitinti jau mums labiau įprastu maistu, tik žinoma jis turi būti gerai sutrintas iki skystos košelės. Tik primename, kad primaitinant pradžioje mamos pienas išlieka pagrindinis maistas, o primaitinimas tik nuo vieno iki keliu šaukštelių per diena, priklausomai nuo to koks jūsų vaiko apetitas ir kaip noriai jis valgo įprastą maistą, tačiau vis tiek mamos pienas pagrindis, nes kūdikio organizmas nėra pasiruošęs mums įprastam maistui.

Nuo kelių mėnesių galima primaitinti ir kokius produktus geriausiai rinktis pagal vaiko amžių, visa tai pateikiame lentelėje. 

 

Produktai/Amžius	4-6 mėnesiai	6-8 mėnesiai	8-10 mėnesiai	10-12 mėnesiai	12 mėnesių
Vaisiai	Obuolys Avokadas Bananas Kriaušė	Abrikosai Mango Nektarinai Persikai Slyvos Džiovintos  slyvos	Mėlynės Vyšnios Kokosas Spanguolės Figos Vynuogės Kivi Papaja	Braškės	Citrusiniai vaisiai
Daržovės	Saldi bulvė Sviestinis moliūgas	Morkos Pastarnokai Žirniai / žirneliai Cukinija Kalė kopūstas	Šparagai Brokoliai Burokėliai Paprika Kalafijoras Agurkas Baklažanas Svogūnas Bulvės Ridikėliai	Kukurūzai Špinatai Pomidorai Pupelės
Mėsa ir baltymai		Vištiena Tofu Kalakutiena	Jautiena Kiaušiniai Kiauliena Žemės riešutų sviestas Migdolų sviestas Humusas	Lešiai Avinžirniai Žuvis
Grūdai	Miežiai Avižos Ryžiai		Linai Soros Makaronai Bolivinė balanda Kviečiai
Pieno produktai		Jogurtas	Sūris Grūdėta varškė Grietinė		Karvės pienas

 

Kas turima galvoje, kalbant apie griežtą ir lankstų režimą.

Anksčiau tėvai laikydavosi labai griežto maitinimo režimo. 3,5 kilogramo naujagimį maitindavo 6.00, 10.00, 14.00, 18.00, 22.00 ir 2.00, ne anksčiau ir ne vėliau, nepaisant, ar jis alkanas, ar ne. Gydytojai dar tiksliai nežinojo, kas sukelia sunkias skrandžio ligas, kuriomis kasmet susirgdavo dešimtys tūkstančių naujagimių. Buvo galvojama, kad šių ligų priežastis yra ne tik bakterijos, patenkančios į pieną (pavyzdžiui, jei pieno fermose yra antisanitarinės sąlygos arba nėra šaldytuvų, taip pat jei namuose nesilaikoma higienos reikalavimų), bet ir nereguliarus maitinimas bei netinkamas maisto kiekis.

Gydytojai, taip baiminęsi nereguliaraus maitinimo, galų gale jį pasmerkė kaip psichologiškai nepagrįstą. Jie tikino motinas, kad jos, nereguliariai maitindamos, gali išlepinti kūdikį. Uoliausi griežto režimo gynėjai motinoms patardavo prieiti prie kūdikio tik tiksliai nustatytomis maitinimo valandomis, o kitu laiku nekreipti į jį dėmesio. Kai kurie primygtinai reikalavo vaikų nebučiuoti ir neglamonėti, nes tai, neva, gali juos išlepinti.

insert

Daugelis vaikų prisitaikydavo prie griežto režimo, nes jie galėdavo išgerti pakankamai pieno, kad nejaustų alkio sekančias 4 valandas; taip paprastai ir dirba naujagimio virškinimo traktas. Bet kurio amžiaus žmogus greitai pripranta prie visko. Jeigu mus maitins tiksliai nustatytomis valandomis, kaip tik tomis valandomis ir jausime alkį.

Tačiau visada buvo vaikų, kurie pirmaisiais mėnesiais labai sunkiai prisitaikydavo prie griežto režimo. Tai vaikai, kurių skrandžiai negalėdavo išlaikyti pieno tiek, kad užtektų 4 valandų pertraukai, arba tie, kurie užmigdavo, nespėję pasisotinti, arba neramūs vaikai, arba tie, kuriems pilvuką pūtė dujos. Jie beviltiškai rėkdavo po kelias valandas per dieną, bet motinos nedrįsdavo jų ne laiku pamaitinti arba net paimti ant rankų. Vargšui vaikui buvo sunku gyventi, bet dar sunkiau — motinai, kuri klausėsi savo kūdikio verksmo, iš sielvarto graužėsi, kaip įmanydama norėjo jį nuraminti, tačiau nedrįso nepaklausyti gydytojo, tikinančio, kad griežtas režimas — kūdikio sveikatos ir laimės laidas.

Be to, sunkūs skrandžio sutrikimai tapo retenybė, nes pienas pasterizuojamas bei tinkamai laikomas, vaikai higieniškai prižiūrimi. Praėjo daug metų, kol gydytojai ryžosi pabandyti lankstų maitinimo grafiką. Po daugelio stebėjimų paaiškėjo, jog dėl nereguliaraus maitinimo nesutrinka nei skrandis, nei virškinimas ir vaikai netgi neišlempa, kaip daug kas būkštavo.

Pirmuosius bandymus atliko daktaras Prestonas Maklendonas ir Frensis Simsarjan su jos kūdikiu. Bandymo tikslas buvo išaiškinti, kokį režimą nusistatys pats krūtimi maitinamas kūdikis, jeigu bus maitinamas, kai tik atrodys, jog yra alkanas. Pirmąsias kelias dienas kūdikis atsibusdavo nelabai dažnai. Paskui, vis daugėjant motinai pieno, jis pradėjo atsibusti pernelyg dažnai — iki 10 kartų per dieną. Sulaukęs 2 savaičių, jis buvo maitinamas šešis septynis kartus su nereguliariais intervalais. Dešimtą savaitę — jau tik keturis kartus. Kai šio bandymo rezultatai buvo išspausdinti, daugelis tėvų lengviau atsiduso ir perėjo prie lankstesnio režimo, kuris buvo patogesnis ir vaikams, ir tėvams.

Kai kurie tėvai neteisingai supranta režimo lankstumą

Kai kurie jauni tėvai, įsivaizduojantys esą labai pažangūs, nukrypdavo į kitą kraštutinumą. Jie maitindavo savo kūdikį bet kuriuo laiku, kai tik jis atbusdavo, ir niekada jo nežadindavo sekančiam maitinimui: jie tarsi atliko mokslinį eksperimentą, laikydami save maitinimo reguliavimo specialistais.

Taip maitinant nieko bloga neatsitiks, jeigu kūdikis yra sveikas, jo skrandis gerai virškina ir jeigu dėl to nesutrinka motinos režimas ir ji nesibodi keltis prie kūdikio naktį. Bet jeigu kūdikis neramus, dažnai verkia ir tenka daug kartų jį maitinti, tai pirmaisiais mėnesiais tėvai negali pailsėti. O kai kurie vaikai gali net baigiantis pirmiesiems metams naktimis prašyti pieno. Tokia padėtis gali atbaidyti jauną motiną, ir ji prakeiks lankstų režimą.

insert

Girdėjau, kaip motinos kalbėjosi apie savo vaikus ir viena jų tarė neginčijamu tonu: „Aš laikausi lankstaus režimo", o kita lygiai tokiu pat tonu atsakė: „O aš — ne" Kai tėvai samprotauja taip, tarytum maitinimo režimas būtų pelitiniai ar religiniai įsitikinimai, man atrodo, jie užmiršta svarbiausia.

O svarbiausia yra pasirinkti tokį režimą, kuris būtų naudingas kūdikiui ir patogus tėvams. Režimas taupo jūsų jėgas ir laiką. Lankstus režimas — tai protingas maitinimų paskirstymas apytikriai tam tikrais laiko tarpais ir naktinių maitinimų nutraukimas, kai tik kūdikis atitinkamai paauga. Priešingu atveju tėvai per daug nuvargs ir be maisto negalės kūdikiui duoti daugiau nieko. Kas gera ir patogu tėvams, tas gera bei patogu jų kūdikiui, ir priešingai.

Kadangi nebūtina laikytis griežto režimo, iš pradžių galite paklusti kūdikio reikalavimams, o paskui palaipsniui nustatyti režimą, patogų ir jums, ir jam.

Jeigu motina nesilaikys maitinimo režimo daugelį mėnesių, kūdikio virškinimas nesutriks. Motinai irgi nepakenks, jeigu ji apskritai nemėgsta grafikų. Bet jeigu ji visur kitur laikosi tvarkos ir dar be vaiko priežiūros turi daug kitų reikalų, nejaugi mano padėsianti kūdikiui, kuo daugiau atsisakydama savo patogumų. Nejaugi ji galvoja šitaip įrodyti, kad yra gera motina? Dėl tokio pasiaukojimo pagaliau atsiras kitų sunkumų.

Kaip organizuoti režimą

Svarbu neleisti kūdikiui verkti pernelyg ilgai. Jis neniurzgės, jeigu jį prižadinsite, praėjus 3—4 valandoms po paskutinio maitinimo.

Kiekvienas kūdikis gali priprasti prie režimo ir netgi gana greitai, jeigu motina jam padės. Be to, intervalai tarp maitinimų didėja, augant kūdikio svoriui. Kūdikį, sveriantį nuo 2,5 iki 3 kg, paprastai reikia maitinti kas 3 valandas, o sveriantį 4— 4,5 kg — visiškai pakanka valgydinti kas 4 valandas. Daugumą vaikų nuo 1—2 mėnesių naktį galima nemaitinti. Nuo ketvirto iki aštunto mėnesio vaikai jau gali valgyti kas 5 valandas ir neatsibunda vakariniam maitinimui.

Motina gali padėti kūdikiui susireguliuoti maitinimus ir sumažinti jų skaičių. Pažadindama jį, praėjus 4 valandoms po paskutinio maitinimo, motina pratina jį maitintis kas 4 valandas. Jeigu, praėjus dviem valandoms po paskutinio maitinimo, kūdikis pradeda kniurkti, nepulkite tuoj prie jo, leiskite jam vėl užmigti. Jeigu jis vis dėlto verkia, duokite jam vandens arba čiulptuką. Taip padėsite j d skrandžiui prisitaikyti prie ilgesnių intervalų tarp maitinimų. Jeigu motina tuoj pat ima maitinti kūdikį, kai tik jis sujuda, net jeigu po paskutinio maitinimo praėjo ne daugiau kaip 2 valandos, tai tuo pačiu ji stiprina jo įprotį valgyti mažomis porcijomis po trumpų intervalų.

Kiekvienas vaikas skirtingame amžiuje pripranta prie reguliaraus maitinimo. Daugumas jau vieno mėnesio vaikų pradeda valgyti kas 4 valandas ir nepabunda naktį, jeigu pakanka pieno dieną, gerai žinda ir yra palyginti ramūs. Antra vertus, jeigu pirmomis dienomis kūdikis yra mieguistas ir užmiega nebaigęs valgyti arba, priešingai,— neramus ir dažnai prabunda verkdamas, arba jeigu iš pradžių motinai trūksta pieno, tai ir jums, ir kūdikiui bus geriau, jeigu neskubėsite nustatyti griežto režimo (žr. 111, 167—169, 249—251 skirsnius). Tačiau ir tokiu atveju motinoms reikia palaipsniui ir atsargiai pratinti kūdikį prie reguliaraus maitinimo su 4 valandų pertraukomis.

insert

Ramus kūdikis, gimęs 3,5—4 kg svorio, paprastai ištveria 3,5—4 valandas nevalgęs, jeigu jo skrandis pilnas, ir iš pradžių pasitenkina šešiais ar septyniais maitinimais per parą. Tėvai gali apytikriai nusistatyti maitinimo grafiką su 4 valandų intervalais (6.00, 10.00, 14.00, 18.00, 22.00, 2.00), bet jie turi būti pasiruošę pamaitinti kūdikį anksčiau, jeigu jis iš tikrųjų alkanas: valanda anksčiau, gausiai maitinant dirbtiniu maistu, ir net 2 valandomis anksčiau, maitinant krūtimi, jeigu motinai dar trūksta pieno.

Jeigu pagal jūsų apytikrį grafiką jau laikas maitinti, o kūdikis dar miega, galite jį pažadinti. Ir nereikės jo prievarta valgydinti. Kūdikis, pažadintas, praėjus keturioms valandoms po paskutinio maitinimo, pajus alkį po kelių minučių.

Bet, sakykim, jis atsibudo valandą prieš paskirtą laiką. Nereikia jo maitinti, kai tik pradeda kniurzėti. Jis pats dar nėra tikras, ar nori valgyti. Bet jeigu, praėjus 10—15 minučių, jis pradeda smarkiai rėkti, aš nelaukčiau nė minutės ir jį pamaitinčiau. O kaip tada režimas? Gal kitą kartą jis išmiegos ilgiau ir vėl pripras prie tvarkos, jei ne dieną, tai bent naktį. Jeigu nuolatos atsibunda alkanas valanda anksčiau, gal jam nepakanka pieno 4 valandų intervalui. Tada, jeigu maitinate krūtimi, maitinkite dažniau, netgi kas dvi valandas, jeigu jis iš tikrųjų labai išalksta. Kuo dažniau bus ištuštinama krūtis, tuo aktyviau joje gaminsis pienas; gal po kelių dienų pieno bus pakankamai, ir kūdikis ilgiau miegos. Jeigu dirbtinio pieno jis išgeria visą porciją ir vis tiek atsibunda anksčiau, negu turėtų, pasikonsultuokite su gydytoju, ar nereikia padidinti pieno porcijos.

O kada maitinti kitą kartą?

Jau sakiau, kad jeigu kūdikis ramiai iškenčia 4 valandas, bet kartais atsibunda po 3—3,5 valandos, tai jį galima maitinti tuojau pat, nelaukiant paskirto laiko. Bet, tarkime, jis atsibudo, praėjus valandai po paskutinio maitinimo. Jeigu jis buvo išgėręs įprastą pieno porciją, tai vargu, ar yra alkanas. Veikiausiai jam neduoda ramybės dujos. Padėkite jam atsirūgti arba duokite vandens ar čiulptuką. Aš nemaitinčiau jo taip anksti, bet jūs galite pamėginti, jeigu kitaip negalite nuraminti. Kažin ar iš alkio kūdikis griebia čiulpti savo kumštį arba godžiai geria pieną. Taip jis elgiasi ir tada, kai viduriuose susikaupia dujų. Atrodo, kad pats kūdikis neatskiria kas jį kamuoja: alkis ar dujos.

Kitais žodžiais tariant, ne visada reikia maitinti kūdikį, kai tik jis pradeda kniurzėti. Jeigu jis verkia dažnai, pasistenkite rasti priežastį, pasikalbėkite su gydytoju.

Kitas maitinimo režimas

Savaime aišku, jūs galite pasi- rinkti ir kitas maitinimo valandas, jeigu kūdikis nekelia aliarmo. Pavyzdžiui, 7.00, 11.00, 15.00, 19.00, 23.00 ir 3.00. Visa bėda ta, kad daugumas vaikų pradeda savo dieną penktą ar šeštą valandą ryto, kada juos bemaitintum naktį. Laimingos tos motinos, kurių vaikai ramiai laukia pirmojo maitinimo iki 7 valandos ryto, o toliau laikosi įprasto režimo: 10.00, 14.00, 18.00, 22.00. Tai irgi normalu.

insert

Trijų valandų Intervalas

Jeigu jūsų kūdikis išgeria pieno tiek, kiek nori, ir vis tiek pabunda po 3 valandų, laikinai palikite tokį pat režimą. Paprastai kas 3 valandas reikia maitinti vaikus, kurie sveria mažiau kaip 3,5 kg. Bet ne visada. Kai kurie sveriantys apie 3 kg vaikai ramiai išlaukia 4 valandas. O kiti, sveriantys 4 kg, pirmąsias dvi savaites neišlaukia ilgiau kaip 3 valandas.

Dauguma vaikų, kurie dieną ištveria 3 valandas nevalgę, naktį gali ištverti 4 valandas, jeigu sveria ne mažiau kaip 2,5 kg. Tokiu atveju grafikas bus maždaug toks: 6.00, 9.00, 12.00, 15.00, 18.00, 22.00, 2.00.

Maitinimas naktį

Pagrindinė taisyklė — nežadinkite kūdikio valgyti naktį, tegul jis pats jus pažadina, kai išalks. Kūdikis, kuris užsigeidžia naktį valgyti, iš pradžių atsibus beveik tiksliai 2 valandą. Po to kartą jis pabus apie 3—3.30 naktį. Pamaitinkite jį tuo laiku ir daugiau naktį nemaitinkite. Rytą jis tikriausiai atsibus 6—7 valandą. Kitą naktį jis, gal būt, išmiegos iki 4.30 arba 5 valandos ryto. Tada pamaitinkite jį, bet nemaitinkite šeštą valandą ryto; gal sekantį kartą jis panorės valgyti apie 10 valandą. Paprastai vaikai per dvi ar tris naktis atpranta nuo naktinio maitinimo. Kai vaikas atpras, padidinkite pien# porciją dieną, bet tiek, kad liktų ankstesnis bendras pieno kiekis.

Vakarinis maitinimas

Maitinkite kūdikį, kada jums patogiau. Kelių savaičių vaikai paprastai ramiai sulaukia 23 ar 24 valandos. Jeigu norite anksčiau atsigulti, kūdikį pažadinkite 22 valandą ar net anksčiau. Jeigu jums patogiau maitinti vėliau, ir kūdikis nemaištauja, darykite taip, kaip jums patogiau.

Jeigu kūdikis vis dar nubunda 2 valandą naktį, patarčiau nepraleisti vakarinio maitinimo, net jeigu jis pats ir nenubunda. Kadangi jis gali ištverti be vieno maitinimo, geriau jo nemaitinti naktį, kad jūsų miegas nenutrūktų.

Jeigu kūdikis jau nepabunda naktį valgyti, bet vis dar nepripranta prie reguliaraus dieninio grafiko, žadinkite jį 10—11 valandą vakaro (jeigu jis tada noriai valgo). Vadinasi, paskutinis maitinimas bus pagal grafiką, jums nebereikės jo maitinti naktį, ir pirmasis rytinis maitinimas palaipsniui nusikels į 5—6 valandą ryto.