Kūdikis atpila, vemia

Nenustatinėkite diagnozės patys — per didelis pavojus apsirikti. Bent kiek pakitus kūdikio virškinimui, negaišdamos konsultuokitės su gydytoju. Vėmimą, spazmus ir viduriavimą gali sukelti daugelis priežasčių ir ne visos jos paminėtos čia. Tai, apie ką perskaitysite žemiau, supažindins jus su kai kuriais paprasčiausiais, gydytojo nustatytais, naujagimio virškinimo sutrikimais.

Žagsėjimas. Daugelis vaikų reguliariai žagsi po kiekvieno maitinimo. Žagsėjimas yra visiškai nepavojingas, o nuslopinti jį retai kada pavyksta. Pamėginkite padėti kūdikiui atsirūgti arba duokite jam vandens.

Atpylimas ir vėmimas — įprasti reiškiniai naujagimiams. Atpylimas ir vėmimas — beveik vienodas procesas. Atpylimu vadiname tokį vėmimą, kai tik truputis pieno pakyla iš skrandžio. Jeigu vaikas atpila, nieko bloga. Daugumas naujagimių dažnai atpila pirmaisiais mėnesiais. Kai kurie vaikai atpylinėja net kelis kartus po kiekvieno maitinimo, o kiti — tik retkarčiais. (Pieno dėmės lengviau išsiplauna, jeigu rūbai, vystyklai ir paklodėlės iš pradžių pamirkomi šaltame vandenyje.)

Pirmą kartą pamačiusi vemiantį kūdikį, motina labai išsigąsta. Bet jeigu kūdikis sveikas ir linksmas, vėmimas nėra liga. Kai kurie labai dirglūs vaikai vemia pirmąsias kelias savaites beveik kiekvieną dieną. Aišku, kai kūdikis nuolat vemia ar atpylinėja, tai, nors jis ir normaliai priauga svorio, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jeigu pastebite ir kitų skrandžio sutrikimo požymių. Padėkite kūdikiui po maitinimo atsirūgti. Dažniausiai nieko negalima padaryti, kad kūdikis neatpiltų — tiek keičiant maitinimų grafiką, tiek mažinant maisto kiekį kūdikis atpila.

Kartais motinos klausia, ar nereikia kūdikio maitinti tuojau pat po vėmimo. Jeigu jis ramus, nemaitinkite tol, kol neišalks. Gal jo skrandis kiek suerzintas, leiskite jam pailsėti. Jūs beveik įsitikinusi, kad išsivėmusio kūdikio skrandis yra tuščias. Tikrai sakant, vėmalų beveik visada atrodo daugiau, negu iš tikrųjų yra. Kai kurie vaikai vemia po kiekvieno maitinimo, ir vis tik jie normaliai priauga svorio.

Atpiltas pienas gali būti jau sutrauktas.

Tai, kas pasakyta aukščiau, nereiškia, kad į vėmimą galima nekreipti dėmesio. Kūdikį, kuris nuo pat gimimo vemia po kiekvieno maitinimo, turi atidžiai stebėti gydytojas. Paprastai vėmimą pirmosiomis dienomis sukelia gleivės, susikaupusios skrandyje, ir jis greitai praeina. Rimtu ligos požymiu vėmimas būna labai retai, bet jeigu jame yra žalios tulžies, reikia skubios medicininės ar net chirurginės pagalbos.

Tąsymas, esant prievarčio spazmui. Taip gali pradėti vemti kelių savaičių naujagimiai, kai prievartis, skiriantis skrandį nuo žarnyno, ne visiškai atsiveria ir blogai praleidžia maistą. Liga dažniau pasitaiko berniukams. Jeigu kūdikis retkarčiais žiaukčioja ir vemia, dar nereiškia, kad jo prievartis netvarkoje. Vaikas gali pradėti vemti tik ką pamaitintas arba maitinant. Jeigu kūdikis taip vemia dažnai (pavyzdžiui, 2 kartus per dieną), jį reikia rodyti gydytojui.

Jeigu kūdikis anksčiau niekada nevėmė ir staiga pradeda labai vemti, pamatuokite jo temperatūrą. Daugelis vaikų ligų prasideda vėmimu. O jeigu jis neturi temperatūros ir atrodo visiškai sveikas, tai nėra ko jaudintis. O tada, kai vaikas atrodo sergantis arba yra kitų ligos požymių, arba vėl ima vemti, kvieskite gydytoją.

Dauguma naujagimių atpila tik pirmąsias savaites. Kiti pradeda daugiau nebeatpilti, kai ima sėdėti, o dar kiti,— tik tada, kai pradeda vaikščioti. Retkarčiais kūdikis pradeda atpilti tik sulaukęs kelių mėnesių. Kartais šis procesas sustiprėja, dygstant dantims. Atpylimas motinai kelia nerimą, tačiau nėra ligos požymis, jeigu kūdikis gerai priauga svorio ir yra ramus.

Lengvas virškinimo sutrikimas ir dujos. Pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais kūdikiui dujos išpučia pilvą, ir reguliariai jam užeina skausmų priepuoliai. Taip būna tam tikru dienos laiku. Būna ir ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų. Jų požymiai tokie: neramumas, dažnas verkimas, dujų ėjimas pro išeinamąją angą, padažnėjęs atpylimas, vėmimas, skystokos, truputį suvarškėjusios, gali būti žalsvos, išmatos. Šiuo atveju kartais padeda mitybos pakeitimas. Pasitarkite su gydytoju net tada, kai kūdikis gerai priauga svorio. Ypač būtina gydytojo konsultacija, kai sutrinka kūdikio virškinimas ir jis nepriauga svorio.