Kūdikis knarkia

Naujagimis kvėpuodamas gana dažnai knarkia. Taip jis kvėpuoja ne miegodamas, o budėjimo metu. Manoma, jog nemoka valdyti minkštojo gomurio. Paaugęs jis nustoja knarkti.

Dažniau girdimi kitokie garsai kvėpuojant. Mat, kai kurių vaiku antgerklis, esantis virš balso stygų, toks minkštas ir paslankus, jog kvėpuojant įtraukiamas vidun ir vibruoja. Dėl to įkvėpdamas kūdikis garsiai knarkia, lyg būtų užspringęs; tačiau taip kvėpuoti jis gali be galo. Paprastai taip knarkia kūdikis, giliai kvėpuodamas, o jeigu jis guli ramiai arba miega — kvėpuoja normaliai. Knarkimas susilpnėja, paguldžius ant pilvo. Šis reiškinys praeina savaime su amžiumi, bet vis tik parodykite kūdikį gydytojui.

Staiga pasunkėjusio kvėpavimo priežastis visai kitokia, negu pastovių garsų. Taip gali atsitikti, sergant krupu, astma ar kita liga ir būtina tuojau pat iškviesti gydytoją.

Kūdikį reikia parodyti gydytojui kiekvienu atveju, kai tik pasunkėja kvėpavimas tiek pastoviai, tiek ir staiga.