Kūdikis nenori miegoti

Chroniškas nenoras eiti miegoti. Ši problema atsiranda nepastebimai. Dažniausiai ji iškyla kūdikiams, kuriems iki 3 mėnesių pūtė pilvuką arba kurie nuolat įtūžusiu balsu rėkdavo. Nenorą miegoti taip pat galima laikyti išlepinimo forma. Jeigu anksčiau kūdikiui pūsdavo pilvuką, jį imdavo ant rankų. Tada jis nurimdavo, tuo pačiu nusiramindavo ir motina. Bet kai kūdikiui 3—4 mėnesiai, motina pradeda suprasti, kad jis jau verkia ne iš skausmo ar baimės, o piktai, įsakmiai. Jis nori, kad jį nešiotų ant rankų, nes prie to priprato, ir reikalauja tokios paslaugos. Kai vargšė mama atsisėda minutėlei pailsėti, jis žiūri į ją taip, lyg norėdamas pasakyti: „Na, ateik!"

Toks kūdikis gali pamažu įprasti neužmigti iki 9, 10, 11 valandos vakaro arba net iki vidurnakčio. Motina pasakoja, kad jis dažnai užsimerkia ir panarina galvą, bet kai tik nori jį paguldyti į lovą, jis tuoj nubunda ir ima piktai rėkti.

Migdymas išsekina ir motiną, ir kūdikį. Kūdikis būna irzlus net dieną, jo apetitas gali pablogėti. Tėvus taip pat vis labiau erzina kasdieniniai spektakliai, kuriuos rengia kūdikis, bet jie nežino, ką daryti. Netgi kūdikis, man atrodo, jaučia, kad tokia tironija jam be niekur nieko nepraeis. Kūdikį nesunku atpratinti nuo šio įpročio, jeigu tėvai supranta, kad tai žalinga ir jiems, ir kūdikiui. Gydymas labai paprastas: paguldykite kūdikį į lovą nustatytu laiku, švelniai palinkėkite jam labos nakties, išeikite iš kambario ir negrįžkite. Daugumas vaikų pirmąją naktį 20—30 minučių piktai rėkia, o paskui pamato, kad nieko nebus, ir staiga užmiega. Kitą dieną jie jau verks tik 10 minučių, o trečią jie paprastai visai neverkia.

Gailiaširdžiams tėvams sunku klausytis kūdikio riksmo. Jie įsivaizduoja patį blogiausią: kad vaiko galva įstrigo į lovos groteles, kad jis susivėmė, kad vienas paliktas puls į paniką. Aš įsitikinęs, kad tokio amžiaus kūdikis verkia tiesiog iš pykčio. Geriausias įrodymas yra tai, kad tokie kaprizai pirmaisiais gyvenimo metais išvaromi labai greitai ir kad vaikai iš karto pasidaro ramesni bei laimingesni. Tačiau labai svarbu nugalėti pagundą įeiti į kūdikio kambarį pasižiūrėti, ar viskas su juo tvarkoje, arba nuraminti jį, kad esate šalia. Dėl to jis dar labiau įpyks ir verks žymiai ilgiau.

Kad mažylis verkdamas neprižadintų kitų vaikų, patieskite jo kambaryje ant grindų kilimą ar antklodę ir užkabinkite ant lango antklodę. Tokie audiniai gerai sugeria garsus.

Kartais būtina paaiškinti aplinkybes kaimynams. Pasakykite jiems, kad tai truks tik keletą dienų, ir paprašykite pakentėti.