Kūdikis nevalgo

Neverskite kūdikio valgyti daugiau, negu jis nori. Svarbiausias dirbtinio maitinimo trūkumas — tas, kad motina mato, kiek buteliuke liko pieno. Vieni vaikai visada išgeria tiek pat pieno, o kiti —tai daugiau, tai mažiau. Nemanykite, kad jūsų kūdikis visada turi išgerti tiek pat pieno. Juk mes pasitikime krūtimi maitinamais vaikais. Jis vieną kartą gali išgerti 300 g, o kitą —tik 120 g ir bus sotus. Lygiai taip turite pasitikėti ir dirbtinai maitinamu kūdikiu.

Tai labai svarbus klausimas, nes daugelis vaikų dėl to netenka apetito. O kodėl vaikai ožiuojasi, nevalgo daugelio ar net visų rūšių maisto produktų? 9 iš 10 atvejų apetitas būna blogas tų vaikų, kuriuos iš kūdikystės vertė suvalgyti truputį daugiau, negu jie norėjo. Įkalbėjusios vaiką suvalgyti dar keletą šaukštų, galvojate, kad kažką laimėjote. Nieko panašaus. Jis paprastai mažiau suvalgys kitą kartą, nes gerai žino, kiek ir net kokio maisto reikia jo organizmui. įkalbinėdami nieko nelaimėsite, o žalos padaryti galite, nes nuolat prašomas valgyti vaikas neteks apetito ir pradės valgyti vis mažiau, negu reikėtų jo organizmui.

Negana to, įkalbinėjimai ne tik blogina apetitą ir užtemdo jo nuotaiką. Pirmais metais kūdikis turi gyventi taip: išalko — reikalauja maisto, paskui juo mėgaujasi, kol pasisotina. Šitaip mažiausiai 3 kartus per dieną, mėnuo po mėnesio. Tada vaikas pasitiki savimi, motina, būna nusiteikęs draugiškai. Bet jeigu kiekvieną kartą valgymas yra kova —ji nori pamaitinti, o jis dar nenori valgyti—tai šitas nesutarimas pamažu gali virsti užsispyrimu ir nepasitikėjimu žmonėmis.

Aš nesakau, Jog turite atimti buteliuką kūdikiui, kai tik jis minutėlei sustoja. Kai kurie vaikai valgydami mėgsta atsikvėpti. Bet jeigu jis nekreipia dėmesio į čiulptuką, kuri stengiatės įkišti į jo burną (o jo skrandis pilnas ne oro), vadinasi, jis sotus. Kartais motinos sako: „Jeigu palaukčiau dešimt minučių, tai gal jis dar truputį išgertų". Geriau to nedaryti.