Vaikas čiulpia pirštą

Jei vyresnis vaikas čiulpia pirštą. Maždaug metų vaiko pirštų čiulpimo priežastis jau visai kita — tai nusiraminimo priemonė, kurios jis griebiasi ypatingais atvejais. Vaikas čiulpia pirštą, kai jam nuobodu, kai liūdna arba kai jis pavargęs, arba kai nori greičiau užmigti. Vyresnis vaikas gali pradėti čiulpti pirštą, prisiminęs kūdikystę (kai čiulpimas jam buvo vienintelis džiaugsmas), tais atvejais, kai negali susidoroti su sunkumais arba pasiekti savo.

Paprastai pirštus čiulpia tie vaikai, kurie anksčiau tai darydavo čiulpimo instinktui patenkinti. Labai retai vaikas pradeda čiulpti pirštą tik po metų.

Žinoma, 1—2—3 metų vaikui netaikomos tokios priemonės, kaip naujagimiui (t. y. ilginamas krūties ar čiulptuko čiulpimo laikas). Aš nemanau, kad tėvai turi ką nors daryti, jei vaikas didesnę laiko dalį yra ramus, mėgsta bendrauti, linksmas, veiklus, o čiulpia pirštą tik prieš užmigdamas ir kartais dieną. Bet jeigu vaikas, užuot žaidęs, beveik visą laiką čiulpia pirštą, tėvai turi pagalvoti, kodėl jis tik taip nusiramina, ir stengtis kaip nors jam padėti. Vaikui gali būti nuobodu be kitų vaikų arba jis turi per mažai žaisliukų. Gal jūs jį ištisas valandas laikote vežimėlyje. Vaikas gali pykti ant motinos už tai, kad ji niekada neleidžia jam daryti tai, kas jam patinka. Geriau tiesiog atitraukti vaiko dėmesį kokiu nors daiktu, su kuriuo galima žaisti.

O kitas vaikas turi ir draugų, ir laisvę namuose, bet yra per drovus, kad tuo galėtų pasinaudoti. Jis stovi šalia, stebi ir čiulpia pirštą. Nepasakyčiau, kad dėl to reikėtų kelti problemą. Net patiems laimingiausiems ir labiausiai prižiūrimiems vaikams būna minučių, kai jie nekaip jaučiasi. Maži vaikai, kurie čiulpia pirštus, gali būti labai ramūs ir linksmi, ir jiems nereikalingos jokios permainos. Taigi, jeigu jūsų vaikas labai dažnai čiulpia pirštą, pasistenkite padaryti jam malonesnį gyvenimą.

Viskas, kas buvo kalbama apie čiulpiančius pirštą vaikus, tinka ir tiems, kurie čiulpia antklodės kampą arba apsiaustėlio apykaklę, kai nori miego arba nuobodžiauja, arba jaučiasi vieniši. Nepykite ant vaiko už tai ir prievarta netraukite jo piršto iš burnos. Dažnai galima išgirsti patarimą atitraukti čiulpiančio pirštą vaiko dėmesį žaisliuku. Bet jeigu jūs, tik pamačiusios burnoj pirštą, kuo skubiausiai griebsite ir kišite vaikui pirmą pasitaikiusį seną žaisliuką, jis greit perpras jūsų gudrybę. Kai kas pataria „papirkti" vaiką. Jeigu jūsų vaikui jau 5 metai, o jis vis dar čiulpia pirštą (tai labai retas atvejis), jūs, žinoma, nerimaujate, kad tai nepakenktų nuolatiniams dantims, kurie tuoj tuoj pradės dygti. Šiame amžiuje „papirkimu"—maloniais pažadais, galima padėti vaikui atsikratyti šio įpročio. Bet 2—3 metų vaikas praktiškai dar neturi tiek valios atsisakyti patenkinti instinktų už užmokestį. Jūs tik nusikamuosite ir nieko nelaimėsite.

Taigi, jeigu jūsų vaikas čiulpia pirštą, pasistenkite šį malonumą jam pakeisti kitu. Retkarčiais jam priminkite, jog jis vis tiek kada nors užaugs didelis ir turės nustoti čiulpti. Draugiškai skatinamas, jis pats stengsis atsikratyti šio įpročio, kai tik galės. Bet nepykite ant jo už tai. Svarbiausia, stenkitės apie tai aplamai negalvoti. Jeigu jūs tylėdamos jaudinsitės, vaikas tai pajus ir darys priešingai. Atsiminkite, ilgainiui vaikas pats nustos čiulpti pirštą. Dauguma vaikų nustoja pirštą čiulpti prieš dygstant nuolatiniams dantims. Tačiau šis įprotis išnyksta ne iš karto. Retai vaikai pirštus čiulpia iki 3 metų. Dažniausiai nuo čiulptuko jie atpranta palaipsniui — trečiaisiais šeštaisiais gyvenimo metais.

Dažnai vaikas, čiulpdamas pirštą, dar kažką daro. Vieni vaikai maigo arba tampo antklodę ar vystyklą, arba medžiaginį žaisliuką, kiti glosto savo ausis arba suka plaukų sruogą, o kai kurie prispaudžia prie veido skiautę medžiagos ir laisvuoju pirštu brauko per nosį arba lūpą. Šie įpročiai, kaip ir pirštų čiul- pimas, ilgainiui išnyksta.

Kai vaikas pamėgsta seną skudurėlį ar susidėvėjusį žaisliuką, jis jj glaudžia prie savęs, čiulpdamas pirštą. Tai erzina motiną, nes iš šalies jai negražiai atrodo. Bet nieko nepadarysi. Jūs galite nepastebimai paimti tą daiktą, išplauti jį ir išdžiovinti. Kartais vaikas sutinka pakeisti seną daiktą lygiai tokiu pat nauju. Būtų neteisinga versti jį išmesti daiktą, kuris teikia jam tiek paguodos. Jis pats atpras nuo šio įpročio, kai tik galės.

Dar vienas įprotis. Kai kurie maži vaikai įpranta čiulpti ir kramtyti savo liežuvį. Kartais tai daro vaikas, kuriam suriša rankas, kad jis nečiulptų piršto. Aš patarčiau tuojau pat leisti tokiam vaikui čiulpti pirštą, kol jis neįprato kramtyti liežuvio. Be to, pasižiūrėkite, ar vaikas turi draugų, žaislų, ar jam pakanka tėvų meilės.