Muštukas ii

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Žaidimo vieta—didelis kiemas arba pieva. Ant žemės brėžia dvi paraleliškas linijas, kita nuo kitos už 40—50 žingsnių. Viena tų linijų vadinasi žaidimo linija, antra — tyrumos linija, plotas tarp jų — pieva; vieta už žaidimo linijos —„dvaras", o už tyrumos linijos — „tyruma".

Žaidėjai išrenka dvi „motinas". Motinos išsirenka sau partija ir buria. Nuburtoji partija yra „žaidėjų partija", kita—„tarnų partija". Pirmoji stojasi dvaran, antroji išsiskirsto po tyrumą.

Kai žaidėjai sustoja į savo vietas, žaidėjų partijos motina pasako, kas kada sviedinį svies. Sviedžiąs pirmasis ima muštuką, stojasi prie žaidimo linijos, meta aukštyn sviedinį ir muša jį tolyn. Jei pasisekė toli nusviesti, jis bėga prie tyrumos linijos. Jei dar yra laiko, t. y. jei tarnų partija nesuskubo atmest žaidėjams sviedinio, tai jis bėga atgal. Jei mato, kad nesuskubs parbėgti dvaran, grįžta tada atgal, kol kitas žaidėjas nusvies toli sviedinį. Taip pat jis ir iš dvaro gali nebėgti, jei netoli pasisekė nusviest sviedinį. Bėga tik tada, kai kuris kitas patogiau nusvies. Grįžęs laukia eilės, kada vėl svaidys. Motina sviedinį sviedžia triskart.

Tarnų partija rūpinasi sugaut dar nenukritusį ant žemės sviedinį arba juo suduot bėgančiam tyrumos linijos link ar grįžtančiam iš ten. Jei kam nors iš tarnų pasiseka tai padaryti, tada ši partija eina sviedinio svaidyti, t. y. tampa žaidėjų partija, o žaidėjų partija eina tyrumon, ir žaidimas prasideda iš pradžios. Žaidėjų partija tampa tarnų partija ir tada, kai nebėra kam sviest, t. y. dar niekas negrįžo nuo tyrumos linijos.