Lietuviški žaidimai

Šitam žaidimui reikia ant žemės pastatyti puodą. Žaidėjai, atsistoję nuo jo už keliolikos žingsnių, paeiliui sviedžia sviedinį, rūpindamiesi jį įmesti puodan.

Iš pradžių visi arčiau stojasi, o paskiau nuo puodo vis tolsta. Kuris pirmas pataikys į puodą 5 kartus, tas laimi.

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Vedėjas ima į ranką virvę, prie kurios galo pririštas smėlio maišelis („meškerys"). Visi kiti žaidėjai („žuvelės") sustoja ratu aplink vedėją („žveją") vienodu nuo jo atstumu, atsigrįžę į rato vidurį. Jie stovi vienas nuo kito mažiausia už žingsnio,...

(Žaidžia 5—10 asmenų)

Šis žaidimas visiems gerai žinomas, ir visi jį noriai žaidžia kambaryje, sode, kieme,— visur, kur tik yra vietos pasislėpti.

Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka vieną, kuris ieško likusių draugų. Jis nusigrįžta prie sienos, užsidengia akis, o kiti visi...

(Tik berniukams)

Keli arba keliolika berniukų sustoja į eilę vienas už kito. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo pečio, ir visi ima šokt ant vienos kojos. Žaisdami gali pakeist rankas ir kojas, bet tik visi vienu...

(Žaidžia 10—25 asmenys)

Šitą žaidimą žaidžiant reikia dovanų, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų ar ko kita.

Žaidėjai sustoja ratu. Vienas, esantis viduryje, sviedžia aukštyn sviedinį. Tuomet visi skuba prie viduriniojo žaidėjo ir gaudo sviedinį. Kuris sugauna, tas, atsistojęs...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Šitam žaidimui reikia plačios vietos. Jos viduryje brėžia ratą — „ežerą". Įvairiose vietose daro kliūtis, įkišdami į žemę dvi lazdeles ir jiedvi virvele surišdami.

Vienas žaidėjų būna „elnias", kiti visi lygiomis dalimis „šunys" ir „medžiotojai"....

(Žaidžia 3-10 asmenų)

Vienas žaidėjas, „katinas", vejasi likusius draugus ir rūpinasi vieną jų sugauti. Sugautasis tuojau tampa katinu. Naujasis katinas irgi rūpinasi pavyti kurį nors žaidėją. Žaidimas tęsiasi, kol žaidėjai pavargs.

(Žaidžia 12—20 asmenų)

Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis — į „sargybinius" ir į „priešus". Pirmieji pasirenka sau „dvarą", ir visi nusigrįžta į priešingą pusę, kad nematytų, kur draugai slepiasi. Surikę „Jau!", sargybiniai eina ieškoti, bet labai atsargiai. Kai sargybinis...

(Žaidžia 6—40 asmenų)

Žaidimo vietą paženklina keturiomis vėliavomis arba pagaliais, įbestais jos kertėse, ir linija dalina į dvi dalis. Žaidėjai, išrinkę dvi „motinas" ir pasidalinę į dvi lygias dalis, stojasi abipus linijos, kiekviena partija savo pusėj. Žaidėjams vietas...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Išrenkama lygi vieta, kurios viduryje iškasama duobelė gaivos didumo, kurią gurbu vadina. Maždaug per du žingsnius nuo jos iškasa tiek duobelių, kiek žaidėjų, tik viena mažiau. Kiekvienas žaidėjas pasiima muštuką ir laiko jį įbedęs duobelėn. Sviedinys —...

Bėgiojimas, jei jis kaip reikia atliekamas, kūnui yra labai sveikas. Kelias lenktynėms turi būti lygus ir kokių 30—35 sieksnių ilgumo. Viršutinius drabužius dalyvautojai lenktynėse nusivelka ir lieka vienmarškiniai.

Vietą, nuo kurios turi bėgti, paženklina linija. Ten, kur lenktynės...

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Žaidėjai pasiskirsto į dvi dalis ir buria, kuriai pradėti. Toji dalis, kuri pradeda, nueina į šalį, patylomis išsirenka kokį nors amatą ir pasiskirsto to amato darbus. Pavyzdžiui, jeigu išsirenka dailidystę, tai Jonas daro taip lyg obliuotų, Jurgis kala vinis,...

(Žaidžia 20—40 asmenų)

Ant žemės brėžia didelį ratą. Tai „miestas", į kurį susirenka „apgultieji". Aplinkui tą ratą už sieksnio brėžia antrą ratą. Tai siena, kurios užpuolikams negalima pereiti. Tarpas tarp abiejų ratų — tai nelyginant perkasas.

Vienas užpuolikų taiko...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Žaidėjai sustoja į dvi eiles, kita nuo kitos už kokių 20—30 žingsnių. Vienas žaidėjas, kaip nors nuburtas, stojasi tarp eilių į vidurį. Kitas kuris nors ima sviedinį (bubulį) ir meta juo stovinčiam viduryje, kuris visados turi nusigrįžt nuo tos eilės....

Du žaidėjai suduria kojas ir užsideda kepures. Vienas iš jų ulba kaip tetirvinas, antras graibo apie jo pečius ir nori numesti kepurę. Nenusisekus pats turi ulbėti, o antrasis stengiasi jo kepurę nudaužti. Reikia saugotis per ausį neužgauti.

(Žaidžia krūmuose 4—20 asmenų)

Išrenka „medžiotoją". Šis į pagalbą imasi 2—5 „kurtus", kiti visi — „žvėrys". Žvėrys slepiasi tankumynuose. Įsakius medžiotojui, kurtai pradeda žvėrių ieškoti. Kai kuris nors kurtas „išbaidys" žvėrį, persekioja jį tol, kol atbėgs medžiotojas...

(Žaidžia 8—12 berniukų)

Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „aviną". Tasai nueina į paskirtą vietą, sulenkia kelius, paremia ant jų rankas ir palenkia galvą. Visi žaidėjai paeiliui šoka per jo nugarą arba pečius, nesmarkiai pasiremdami rankomis, bet kojomis neliesdami. Kuris...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Žaidėjai susėda aplink stalą, kurio viduryje kreida išpieštas didelis ratas —„pono kūdra". Be to, kiekvienas žaidėjas prie savęs išpiešia mažutį ratelį, „savąją kūdrą". Vedėjas sušunka „Pono kūdra! Savoji kūdra! Kaimyno po dešinei! Po kairėj!" ir deda...

Prie sienų susėdę žaidėjai pasirenka sau vardą kurio nors žolyno ir pasako jį garsiai, kad kiti žinotų.

Vienas žaidėjas stovi vidury kambario su mediniu rituliu rankoje. Kai jis ritulį ant grindų pasuks, eina į šalį ir įvardija kokį nors žolyną. Tas, kurio žolyną įvardijo,...

(Žaidžia 2—10 asmenų)

Šiam žaidimui reikia ritinio (apskritos lentelės) ir kiekvienam žaidėjui muštuko. Žaidžiama lygioj vietoj. Žaidėjai dalinasi į dvi partijas. Kiekviena jų sustoja už 40 žingsnių kita nuo kitos. Paeiliui žaidėjai tai iš vienos partijos, tai iš kitos ridena...

Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kuris turi pasislėpusių ieškoti. Ieškotojas, prie sienos nusigrįžęs, lazdele daužo per kokį nors daiktą, garsiai skaičiuodamas iki 50 arba iki 100. Tuo metu visi slepiasi. Ieškotojas, eidamas ieškoti, palieka lazdelę „dvare". Kiekvienas...

(Žaidžia 5—20 asmenų)

Žaidėjai susėda ratu ir mėto skepetaitę, sakydami kokį nors gaivalą (žemė, vanduo, oras, ugnis) į kurį meta, tas greit turi įvardinti kokį nors gyvulį, gyvenantį tame gaivale ir vėl meta skepetaitę, sakydamas kitą gaivalą. Kam pasako „ugnis", tas turi...

(Žaidžia 2-20 asmenų)

Vienas stojasi prie sienos ir šokina į ją sviedinį, rūpindamasis, kad tas kuo toliausiai nušoktų. Kiti žaidėjai sustoja už 5 žingsnių nuo jo. Tas, kuris sugavo dar nenukritusį ant žemės arba pirmąkart nuo jos pašokusį sviedinį, muša juo stovintį prie...

Padaro už 20—40 žingsnių kitą nuo kitos iš sniego dvi tvirtoves. Žaidėjai dalinasi į dvi partijas. Kiekviena jų už savo tvirtovės lipdo sniego senį. Žaidėjai sustoja prie savo tvirtovių ir, mušdami sniego kamuoliais, rūpinasi nuvyt savo priešininkus atgal, užbėgt už jų...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Žaidimo vieta—didelis kiemas arba pieva. Ant žemės brėžia dvi paraleliškas linijas, kita nuo kitos už 40—50 žingsnių. Viena tų linijų vadinasi žaidimo linija, antra — tyrumos linija, plotas tarp jų — pieva; vieta už žaidimo linijos —„dvaras", o už tyrumos...

(Tik berniukams)

Kai vienas žaidėjas jau peršoko per „aviną", pats stojasi kaip avinas keli žingsniai nuo jo, toj pačioj linijoj. Kitas draugas turi jau peršokt per du avinus, vieną po kito, o paskui ir pats darosi avinas. Trečiasis žaidėjas šoka per tris avinus ir t.t., kol visi...

(Žaidžia 5—10 asmenų)

Aikštelės viduryje tiesia linija iškasama tiek duobelių, kiek yra žaidėjų. Duobelės turi būti viena nuo kitos per 4 colius.

Kiekvienas žaidėjas išsirenka po duobelę, ir visi sustoja už dviejų žingsnių nuo savųjų. Vedėjas ima sviedinį ir ridena jį iš...

(Žaidžia 4—15 asmenų)

Įbeda į žemę ratu tiek vytinių, kiek yra žaidėjų, be vieno. Vytines beda už 5—8 žingsnių vieną nuo kitos. „Gužučiai" atsistoja prie vytinių ir jų įsitveria. Vienas gužutis stojasi į rato vidurį ir, mainantis gužučiams vietomis, rūpinasi užimti...

Šis žaidimas gali sudominti istorijos mėgėjus. Išrenka kokį nors istorinį asmenį, kurį kas nors iš žaidėjų turi įspėti. Spėjikas gali užduoti klausimų kiek panorės, bet kiti tegali atsakyt tik „taip" arba „ne".

Pavyzdžiui, išrinko kunigaikštį Vytautą. Klausimas: „Ar moteris?"...

(Žaidžia dviese)

Vienas žaidėjas meta rutulį, kitas savo rutuliu taiko ir rūpinasi pirmąjį kliudyti. Jei tas pasiseka, gauna vieną akelę pasiima savo rutulį ir žaidžia toliau. Jei nekliudo, tai jo

draugas pradeda žaisti ir taiko lygiai taip pat savo rutuliu. Kiekvienas pradeda nuo...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Visi sustoja į eilę. Pirmutinis dukart pašoka aukštyn ir giedodamas klausia savo artimiausio draugo: „Kaip gyvuoji? Kaip gyvuoji?" Tas taip pat pašoka ir atsako giedodamas: ,,Esu sveikas, esu sveikas!" Pirmutinis vėl klausia pašokdamas ir giedodamas: „O kaimynas, o...

(Žaidžia 2 ir daugiau)

Vienas žaidėjas meta sviedinį aukštyn ir muša jį muštuku. Kitas arba kiti stovi toliau ir rūpinasi sugaut dar lekiantį sviedinį. Kuris sugaus jį dar nenukritusį ant žemės, tas eina svaidyti, o tas, kuris svaidė — gaudyti. Jei niekas nesugaus sviedinio, tada...

Vienas žaidėjas išeina už durų. Kiti tuo metu paslepia kokį nors daiktą.

Kas nors sėdasi prie fortepijono, ima smuiką ar kokį kitą instrumentą ir griežia ar dainuoja. Juo arčiau ieškotojas prisiartina prie paslėpto daikto, juo tyliau skambina ar dainuoja. Kai ieškotojas daiktą...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Visi žaidėjai sėdasi vienas priešais kitą, o tarp jų atsistoja vedėjas. Kai jis paklausia kurį nors žaidėją, tai tam pačiam atsakyt negalima, nes už jį atsako prieky sėdintis „advokatas“. Ir taip visados priešingoji pusė atsako. Jei kuris apsiriks ir pats...

Visi žaidėjai išeina į kitą kambarį, pasilieka tik vienas, kuris slepia nutartą daiktą, geriausiai mažutį pinigėlį, bet taip, kad jis matomoje vietoje būtų, tik, žinoma, ne taip, kad visi iš karto pastebėtų. Tada visi ieško, o kuris pamatys paslėptą daiktą, sėdasi, bet ne...

Žaidėjai dalinasi į dvi partijas. Kiekvienas laiko muštuką. Ritinį ne ranka ridena, bet padeda jį ant žemės ir muštuko smūgiu varo priešininkams. Tie irgi muštukais atgal ritinį grąžina. Katra partija bus nustumta atgal 100 žingsnių, toji pralaimi.

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Vienas sėdasi ir ant kelių pasideda pagalvėlį. Kuris nors (pagal sutarimą) deda ant jo galvą taip, kad negalėtų matyti, kas už nugaros stovi. Visi sustoja iš paskos, o vienas lengvai suduoda jam į nugarą arba į rankas, ant nugaros sudėtas. Gulėjęs pakelia...

Radę gražią pievelę, žaidėjai išsirenka sau kokią nors gėlelę, kiekvienas kitokią. Tada vienam žaidėjui užriša akis ir stato jį vidury pievelės. Visi paeiliui kiša jam panosėn savo gėlę. Spėjikas gali gėles ne tik kvepint, bet ir čiupinėti.

Jei spėjikas nežino gėlės...

(Žaidžia 5—20 asmenų)

Visi žaidėjai sėdasi aplink stalą ir deda pirštus ant kelių. Vedėjas sako vardus įvairių gyvulių ir daiktų, prie kiekvieno pridurdamas žodį „skraido?" ir pakeldamas kaskart pirštus aukštyn. Pavyzdžiui: Gegutė skraido? Kiškis skraido? Avis skraido? Varna...