Vaikų žaidimai

Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis. Vienoj yra kurčiai, bet kalba, kitoj — nebyliai, bet girdi. Sėdasi vieni priešais kitus dvejose eilėse. Kurčiai tada kalbasi su nebyliais, kurie girdi, bet gali tik judesiais atsakyti. Arba žaidimo vedėjas vaikščioja tarp eilių ir kreipiasi tai į...

Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės. Vienas žaidėjas, kaip nors išrinktas (ar jis ilgesnį šiaudelį ištraukė, ar jam teko paskutinis būrimo žodis (Daugel mūsų šiam būry, Vienas tur būt vidury. Jis tik vienas, o ne du... Eisi...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Kiekvienas pasirenka sau kokio nors miesto vardą ir atsisėda ant kėdės. Vienam užriša akis ir pastato kambario vidury. O dar vienas, atsistojęs nuošaliai, vadovauja žaidimui. Jis sako, iš kokio miesto į kokį paštą veža, pavyzdžiui: „Paštą veža iš Kauno į...

Visi susėda į eilę. Pirmutinis pasako kokią nors naujieną kaimynui į ausį. Tas ją vėl atkartoja savo kaimynui, tas vėl kitam, taip iki paskutinio. Paskutinis tada garsiai sako, ką išgirdo, paskui — priešpaskutinis, ir taip paeiliui visi pasako, ką girdėję. Kuris pirmutinis...

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Reikia sustatyt kėdes ratu, bet viena mažiau negu yra žaidėjų. Tarp kėdžių ir už jų turi likt vietos. Žaidimo vedėjas „mašinistas", kitiems duoda pravardes: garvežio, tenderio, vagonų, bagažo ir įvairių klasių keleivių. Visi užpakaliniai uždeda...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva", paskutinis – „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos"...

Kuris ištraukia ilgesnį šiaudelį ar kitokiu būdu išrenkamas, tampa „vistų gaudytoju". Jam užriša akis ir išveda į vidurį. Kiti žaidėjai pradeda bėgioti aplinkui niūniuodami, delnais plodami, paliesdami gaudytoją rankomis, juokingai pravardžiuodami. Tačiau negalima jo pastumti. Kai...

(Žaidžia 3—15 asmenų)

Vienas sėdasi ant kėdės ir joja prie kiekvieno ko nors pirkti. Prijojęs pasisveikina ir klausia, ką turi parduot. Atsako, pavyzdžiui, kad linus. Klausia tada, kiek nori. Atsako: „Litas, du litai", kaip jam atrodo. Tada pirklys rūpinasi nuderėti ir kaip nors...

Visi susėda. Vienas žiedą dalina, o kitas, spėjikas, sėdasi truputį tolėliau nuo žaidėjų. Dalintojas, baigęs savo darbą, klausia: „Kur žiedas žiba?" Spėjikas turi įspėti. Jei pasiseka, tai sėdasi į vietą to, kuris turėjo žiedą. Tas, pas kurį rado žiedą, eina jo dalinti,...

Vienas žaidėjas išeina į kitą kambarį. Tuo metu visi kiti pasivadina kokiais nors žolynais ir išėjusiajam dovanoja puokštę! Apdovanotasis turi pasakyti, ką darys su kiekvienu žolynu. Kai jau visi gaus atsakymus, tada tik pasako, kuris kokio žolyno vardą buvo išsirinkęs.

Žaidėjai sustoja arba susėda ratu, laikydami rankose didelį pledą. Ant jo guli plunksnelė, kurią visi nuo savęs pučia. Vienas žaidėjas vaikščioja apie ratą ir rūpinasi sugaut plunksnelę. Tai jam, gan ilgai pasidarbavusiam, pasiseka, nes visi rūpinasi ją nupūst į priešingą...

(Žaidžia 4—10 asmenų)

Vienas sėdasi ant kėdės netoli nuo nubaltintos sienos, nusigrįžęs į ją veidu. Už jo nugaros per 5 žingsnius pastato lempą. Visi žaidėjai slenka tarp lempos ir spėjiko, kuris iš šešėlio turi pažinti, kas slenka. Lempą reikia taip pastatyti, ant sienos,...

Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!

Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin. Tada...

(žaidžia 6—12 asmenų)

Vienas išrenkamas „teisėju", kitas — „teisiamuoju". Teisiamasis išeina į kitą kambarį. Tuo metu teisėjas kiekvieną paeiliui klausia, ką jis gali pasakyti apie teisiamąjį. Teisėjas privalo turėti gerą atmintį, kad atmintų viską, ką jam sako, ir kad tą...

(Žaidžia 4—10 asmenų)

„Raguolis" gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „raguoliu". „Raguolis" šokinėdamas pakeist vieną koją kita gali, kad tik abi kojos nebūtų vienkart ant...

(Žaidžia 5 - 20 asmenų)

Visi susėda ratu. Viena kėde turi būt daugiau nei yra žaidėjų. Kas sėdi po kairei tuščios vietos, tas kurį nors moja. Pamotasis užima tuščiąją vietą. Toliau moja sėdintis prie naujosios tuščios vietos. Kuris nepastebi kvietimo arba nepamato šalia savęs...

(Žaidžia 7—20 asmenų)

Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis rūpinasi sugaut. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris buvo pasiryžęs mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris...

(Žaidžia 6 – 15 asmenų)

Susėda ratu vienas viduryje atsistoja ir gaudo šešką (žiužį). Žaidėjai kiekvienas savo žiužiu iš palengvo muša viduryje stovintį, o šis gaudo žiužius. Kai pasiseka sugauti, tai sėdasi į to vietą, kieno žiužį sugavo. Tas, į kurio vietą atsisėdo,...

Vienas žaidėjas — „vilkas", o kitas gano „aveles". Vilką įstumia į kertę ir kėdėmis užstato, it tvora užtveria. „Piemuo", vaikščiodamas apie aveles, sako: „Ganau, ganau aveles, vilkas tupi už tvoros, aš to vilko nebijau". Atsisukęs į vilką, sako: „O tu, vilke, ko čia stypsai?"...

Šitą žaidimą galima žaisti tiktai vakare, kai sutems. Tinkamiausia vieta — sodas su uogų krūmeliais.

Vienas žaidėjas, „katė", slepiasi krūmeliuose, kiti jo ieško. Ieškotojai klausia:

—     Katyte, kur tu?

Katė atsako:

—     Miau!

Ir skubiai nubėga į kitą vietą, o tuo metu...

(Žaidžia 5—10 asmenų)

Šis žaidimas visiems gerai žinomas, ir visi jį noriai žaidžia kambaryje, sode, kieme,— visur, kur tik yra vietos pasislėpti.

Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka vieną, kuris ieško likusių draugų. Jis nusigrįžta prie sienos, užsidengia akis, o kiti visi...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Žaidėjai sustoja į dvi eiles, kita nuo kitos už kokių 20—30 žingsnių. Vienas žaidėjas, kaip nors nuburtas, stojasi tarp eilių į vidurį. Kitas kuris nors ima sviedinį (bubulį) ir meta juo stovinčiam viduryje, kuris visados turi nusigrįžt nuo tos eilės....

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Žaidėjai susėda aplink stalą, kurio viduryje kreida išpieštas didelis ratas —„pono kūdra". Be to, kiekvienas žaidėjas prie savęs išpiešia mažutį ratelį, „savąją kūdrą". Vedėjas sušunka „Pono kūdra! Savoji kūdra! Kaimyno po dešinei! Po kairėj!" ir deda...

(Žaidžia 5—20 asmenų)

Žaidėjai susėda ratu ir mėto skepetaitę, sakydami kokį nors gaivalą (žemė, vanduo, oras, ugnis) į kurį meta, tas greit turi įvardinti kokį nors gyvulį, gyvenantį tame gaivale ir vėl meta skepetaitę, sakydamas kitą gaivalą. Kam pasako „ugnis", tas turi...

Šis žaidimas gali sudominti istorijos mėgėjus. Išrenka kokį nors istorinį asmenį, kurį kas nors iš žaidėjų turi įspėti. Spėjikas gali užduoti klausimų kiek panorės, bet kiti tegali atsakyt tik „taip" arba „ne".

Pavyzdžiui, išrinko kunigaikštį Vytautą. Klausimas: „Ar moteris?"...

(Žaidžia 5—20 asmenų)

Visi žaidėjai sėdasi aplink stalą ir deda pirštus ant kelių. Vedėjas sako vardus įvairių gyvulių ir daiktų, prie kiekvieno pridurdamas žodį „skraido?" ir pakeldamas kaskart pirštus aukštyn. Pavyzdžiui: Gegutė skraido? Kiškis skraido? Avis skraido? Varna...