Esu nėščia, bet nenoriu vaiko

Prieštaringa pažiūra į nėštumą. Visų pripažintas toks paveikslas idealios moters, kuri nepaprastai džiaugiasi, sužinojusi, kad taps motina. Jos nėštumas praeina, svajojant apie būsimą kūdikį. O kai kūdikis išvysta pasaulį, ji lengvai ir su džiaugsmu imasi motinystės. Cia, žinoma, yra tiesos dalis — kartais didesnė, kartais mažesnė. Tačiau dažniausiai tai tik viena medalio pusė. Medicininiai tyrimai parodė (o išmintingos moterys tai' žinojo visada), kad nėštumas, ypač pirmasis, sukelia nemalonių jausmų, visiškai normalių ir natūralių.

Pirmasis nėštumas tam tikra prasme reiškia nerūpestingos jaunystės pabaigą. Moteris supranta, kad, gimus kūdikiui, jos pramogos bus labai apribotos. Ji negalės kada tik panorėjus išeiti iš namų ir grįžti į juos. Turimą biudžetą reikės planuoti dar vienam žmogui. Vyro dėmesys, priklausąs tik jai, priklausys dviem.

Į kiekvieną naują nėštumą reaguojama skirtingai. Dėl laukiamų permainų nelabai sielojatės, jeigu jūsų nėštumas yra trečias ar ketvirtas. Tačiau ir geriausiai motinai, kiekvieną kartą pastojus, kartais visi jausmai sukyla prieš ją. Tam gali būti įvairių priežasčių: gal būt, ji pastojo netrukus po ankstesnio gimdymo ar kuris iš tėvų rimtai serga, arba tarp sutuoktinių nėra santaikos. Tačiau toks požiūris į nėštumą atsiranda ir be jokių konkrečių priežasčių.

Vienas mano pažįstamas akušeris pasakojo, kad tokios krizės užeidavo ir pastojus antrą bei trečią kartą, nors tėvai buvo numatę turėti ne mažiau kaip penketą vaikų. Motina, kuri iš tiesų nori turėti daug vaikų, vis dėlto nesąmoningai jaudinasi, ar pakaks laiko, jėgų, meilės ir kantrybės dar vienam vaikui. Tėvą taip pat gali kamuoti abejonės, ar tikslinga turėti dar vieną vaiką. Matydamas, kad žmona vis daugiau dėmesio skiria vaikams, jis jaučiasi nereikalingas. Dažniausiai vieno sutuoktinio prislėgta nuotaika arba irzlumas persiduoda kitam. Negalvokite, kad tokia reakcija į nėštumą neišvengiama. Aš tik noriu nuraminti jus, jog ir geriausi tėvai gali pajusti priešiškumą būsimam kūdikiui ir kad daugeliu atvejų tokios nuotaikos laikinos. Bet kai pradedama praktiškai rūpintis vaiku, išaiškėja, kad viskas ne taip baisu, kaip įsivaizdavote. Gal būt, taip atsitinka dėl to, kad, ruošdamiesi artėjantiems sunkumams, suspėjote įgyti stiprybės.

Meilė kūdikiui atsiranda palaipsniui. Daugelis moterų, nors yra patenkintos ir didžiuojasi savo nėštumu, nejaučia jokios meilės būsimiems kūdikiams. Bet štai kūdikis sujuda įsčiose, ir motina tikrai pajunta gyvą būtybę. Nėštumui baigiantis, ji jau gali realiai įsivaizduoti būsimą kūdikį ir visa, kas jos laukia.

Dauguma motinų labai kremtasi, sužinojusios, jog pastojo, ir pajunta didžiulį palengvėjimą, kai joms prabunda švelnumas būsimam, dar negimusiam kūdikiui.

Tačiau net tada, kai neprityrusi motina jau apsipranta su nėštumu, jos laukia dar vienas išbandymas. Kai kūdikis pagaliau išvysta pasaulį, ji tikisi, jog iš karto pajus jam motiniško švelnumo antplūdį, pamatys jame savęs įsikūnijimą. Bet paprastai ji šito nepajunta nei pirmą dieną, netgi pirmą savaitę. Tai laipsniškas procesas, kuris pasibaigs tik tada, kai motina kurį laiką pabus namuose viena su savo kūdikiu.

Kai kurie tėvai mano, kad labai nedorai elgiasi, jeigu laukia tik berniuko arba tik mergaitės, o gimsta ne tas, ko norėjo. Per daug nesisielokite. Mes daugiausia įsivaizduojame būsimą kūdiki arba berniuku, arba mergaite. Tėvai paprastai laukia tik pasirinktos lyties vaiko, bet jeigu gimė ne tas, kurio laukė, vis tiek jį labai myli. Todėl nesijauskite kalti prieš mergaitę, jeigu labai laukėte berniuko.