Bieso kelias

Dargužių ir Karklės kaime dar ir šiandien galima rast visokių akmenų, išmėtytų viena eile. Sako, kad tie akmenys ne paprastai atsiradę. Seniai, jau labai seniai biesiokas kiekvieną dieną ėjęs per Žemaitiją į Karklę žmonių gundyti. Kelias buvo labai prastas, ir jis, tankiai eidamas, vis įklimpdavęs. Tada jis sugalvojo padaryti kelią. Jis žinojo, kad Žemaičiuose yra labai daug akmenų. Todėl, kiekvieną dieną beeidamas, prisikraudavo pilnas kišenes tų akmenų ir, atėjęs į Dargužius, juos išbarstydavo. Kai jau tų akmenų užteko, jis pradėjo kišenėmis žvyrą nešti. Kai jau ir to prinešė, jis ėmė myniot akmenis, ir kelias buvo padarytas. Žmonės patys girdėdavo, kaip jis naktimis akmenis myniojo. 

Žmonės saugojosi to kelio, juo nevažiuodavo, nes tai biesioko darbas. Vieną sykį jie biesioką pabaidė, ir jis daugiau nebegrįžo. Taip tas kelias su laiku visai sugriuvo, vieni akmenys liko. Dar dabar ariant vietomis plūgas iššoksta iš žemės, kai tik užkliūva už kokio biesioko akmens.