Gandingos piliakalnis

Kalną supylė švedai. Sako, kad švedai kariavo su lietuviais ir juos nugalėjo. Paskui švedai, norėdami visai sunaikinti savo priešus, apipylė smėliu karius ir taikius gyventojus. Švedai nešiojo smėlį pirštinėmis, nes jie buvo ne paprasti žmonės, o milžinai.

*

 Seniau, ariant piliakalnį ir dirvas prie jo, rasdavo kardų, durtuvų, vario lankų. Tie vario lankai — tai milžinų žiedai. Žmogus juos galėtų ant liemens užsimauti.

*

Kalno viršuje buvo skylė, į kurią galėjo įlįsti žmogus. Piemenys įmetė į tą skylę vieną savo draugą. Tas kalne pamatė seną vokietį, gulintį lovoje, o jauną — sėdintį prie stalo. Senis liepė pripilti piemeniui užantin pinigų. Kai piemenį draugai ištraukė, nusileido kitas piemuo, norėdamas irgi gauti pinigų. Bet senis liepė jam išlupti akis.

*

Prie Gandingos piemenims pasirodydavo vokietukas, kuris turėdavo pilną kepurę žemuogių. Paskui jis nežinia kur pranykdavo.

*

Sako, kad piliakalnyje yra dideli trobesiai ir urvai. Kai švedai kraustėsi iš Gandingos, jie pinigus, ginklus ir kitus daiktus sunešę į pilies vidų, uždarę geležinėmis durimis, o jas žemėmis užpylę, kad net žymės neliko. Sako, kad tos durys yra pietiniame kalno šone: toje vietoje sunkiasi nedidelis šaltinėlis. Durų raktus švedai padėję po dideliu akmeniu Babrungo upės sietuvoje. Visus Gandingos turtus saugo velniai, o jų viršininkas yra pilies ponaitis.

*

Vieną kartą kokie žmonės sutikę pas Kalčikės kalną už Kartenos juodus ponus, bevažiuojančius į Kretingos pusę. Vežimą vežė juodi arkliai. Vežime buvo sudėtos didelės geležinės skrynios. Vienoje vietoje vežimas sustojo, ir arkliai negalėjo jo nei iš vietos pajudinti. Ponai paprašė žmonių, kad padėtų vežimą išjudinti. Vos tik žmonės prisilietė prie vežimo, arkliai šoko, ir kaip viesulas ponai nubildėjo tolyn. Tai, sako, Gandingos turtus velniai vežė į kitą vietą.

*

Pilies sargai senovėje rodydavosi žmonėms, su jais kalbėdavo ir dažnai juokus krėsdavo. Vidurdieny matydavo ant pilies jodinėjant pulką ginkluotų raitelių arba bandą galvijų ganantis. Nuėję ant kalno, žmonės nieko nerasdavo. Pilies ponaitis ateidavęs pas piemenis pypkei ugnies pasiskolinti, mušdavęs su jais tekinį, kiaulę...