Kaip kunigaikštis Gediminas įkūrė Trakus ir Vilnių

Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išjojo iš savo sostinės, iš Kernavės, į medžioklę. Nujojęs penkias mylias, kitoj pusėj Vilijos upės rado girioje gražų kalną, ąžuolynų ir lygumų apsuptą. Ir labai jam patiko, ir jis ten apsigyveno, ir įkūrė miestą, kurį pavadino Trakais. Tenai dabar Senieji Trakai. Iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus. Neilgai trukus didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį — taurą. Ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina. Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur pirmuosius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, o dabar vadina Plikuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Kunigaikštis pabudo iš miego ir sako savo žyniui vardu Lizdeika (jis buvo surastas aro lizde, ir buvo tas Lizdeika kunigaikščio Gedimino vyriausiuoju žyniu, pagonių kunigu):

— Sapnavau, girdi, stebuklingą sapną!

Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. Tas Lizdeika sako:

— Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas. O kad jo viduje staugia — tai jo garbė sklis po visą pasaulį.

Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, Šventaragyje, o kitą — ant Kreivojo kalno, kurį dabar Plikuoju kalnu vadina. Ir pavadino tą miestą Vilniumi. Pastatęs miestą, perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių.