Kapstato ežeras

Toje vietoje, kur dabar Kapstato ežeras, seniau buvusi didelė graži lanka. Vieną kartą, pačioj šienapjūtėj, pas darbininkus atėjo vokietukas ir sako: — Skubinkitės skubinkitės! Pareis didelis svetys!

Ir taip jis rodėsi žmonėms visą savaitę ir vis ragino skubintis. Kai žmonės nušienavo tą lanką, užėjo didelis juodas debesis, sustojo virš tos lankos ir nebesijudina iš vietos. Pradėjo kiti kalbėti, kad reikia to debesies įspėti vardą, tada jis iš tos vietos pasitrauks. Na ir spėliojo visi kaip tik beišmanė! Bet niekas negalėjo vardo įspėti.

Buvusi viena apyžlibė bobelė. Ji eina ir eina to debesies veizėti. Veizi, ranką ant akių užsidėjusi, ir sako:

— Kaip status!

Kai tik ji ištarė tą žodį, debesis su didele užle šniokšle nusileido ant tos lankos, ir pasidarė ežeras.

Sako, kad tas ežeras po kiek laiko vėl kelsis iš tos vietos ir eis toliau. Eis per patį Endriejavą. Debesies kampas užklius už varpinės, prakiurs ir paskandins visą Endriejavą.