Krokų lanka

Apie 1750 metus, Žemaičiuose kažkokio ežero vandeniui į orą pasikėlus, atsiradęs labai juodas debesis. Jis kabojo vienoje vietoje beveik dvi savaites. Paskui, ūždamas ir kriokdamas, vis išgąstingesnis besidarydamas, jis prie Minijos ties Krokų lanka atošė. Čia gyvenantieji žmonės girdėję kelis kartus lyg iš lankos, lyg iš debesies šaukiant:

— Nugriaukit savo trobas ir traukit iš čia šalin, nes ta lanka turi į ežerą pavirst!

Išsigandusieji to balso žmonės su visu labu šalin paskubo. Viena moteriškė, duoną pakept besirengdama, pečšluostės išbėgusi, prieš nesiliaujantį debesies ūžimą apmaudinga, tarė:

— Kriokit kriokit, Krokų lankelės!

Taip buvo to debesies vardas atmintas. Debesis plyšdamas tą moterį ir kitus su visa lanka aptvino. Taip ir šiandien didelis Krokų ežeras tyvuliuoja.

***

Lankoje, kurios vietoje dabar yra ežeras, žmonės grėbė šieną. Staiga pasigirdo baisus riaumojimas. Iš miško iššoko didelis juodas jautis ir pasileido bėgti šuoliais aplink lanką. Niekas to jaučio nebuvo matęs, niekas negalėjo jo sugauti. Jautis bėgiojo tris dienas ir tris naktis. Paskui po žmonių kojomis kaip perkūnas sugriaudė, lanka ėmė linguoti, vietomis išsiveržė vanduo. Žmonės išsigandę bėgo į aukštumą ir žiūrėjo, kaip lanką užliejo vanduo. Dar kartą atėjo juodasis jautis, jis virto kiaule ir kūliais nusirito į vandenį.