Lietuvių liaudies padavimai

Ten, kur valdė Kernius, žmonės, kurie tuo metu gyveno kitoj pusėj Vilijos, grojo su ąžuoliniais ragais. Kernius tą krantą savo lotyniška kalba vadino litus, o ragus, kuriuos pūtė — tuba. Tuos žmones, sudėjęs krantą ir ragą, savo kalba lotyniškai pavadino litusba. Paprasti žmonės...

Vienas Romos kunigaikštis, vardu Palemonas, imperatoriaus Nerono giminaitis, iškeliavo su pačia ir su vaikais, ir su pavaldiniais, ir su savo turtais. Su tuo kunigaikščiu buvo penki šimtai šlėktų, taip pat su pačiomis ir su vaikais, ir su didele jėga. Jie pasiėmė vieną astronomą, kuris...

Mindaugas nusiuntė pas popiežių pasiuntinius ir apsikrikštyjo. Bet jo krikštas buvo veidmainingas. Slapta jis aukojo savo dievams - pirmajam Nenadievui ir Teliaveliui, ir Deveriksui, zuikių dievui, ir Mendeinui. Kuomet jis išjodavo ir bėgdavo per lauką zuikis, nekeldavo kojos į giraites...

1336 metais iš vokiečių žemės atplūdo į Prūsiją didelė kariuomenė, suvienijo savo jėgas su kryžiuočiais ir patraukė į lietuvių žemes. Ji apgulė Pilėnų pilį, kurioje, pajutę vokiečius, užsidarė daugiau nei keturi tūkstančiai lietuvių su pačiomis, vaikais, su galvijais...

Prūsai per trumpą laiką labai išaugo. Jų daugybė, o žemės maža, todėl pradėjo vienas kitą skriausti. Kaip kam patikdavo ir kaip kas išmanė, taip užimdavo žemę sau ir savo žirgui. Per tai tarp jų kilo visokiausi vaidai ir nesantaikos, kurios dažnai baigdavosi žudynėmis. Tuomet...

Yra pagoniška pagunda ir mūsų Lietuvoje. Šitie pikti darbai būdavo iki Vytauto, nes Vytauto pačią Ariogaloje po mirties sudegino. O paskui ėmė liautis deginę.

Buvo žmogus Sovijus. Jis sumedžiojo nepaprastą šerną, išpjovė iš jo devynias blužnis ir atidavė savo vaikams, kad...

Mirė didžiojo lietuvių ir žemaičių kunigaikščio Kukovaičio motina Pajauta. Didysis kunigaikštis Kukovaitis, mylėdamas savo motiną, pastatė jos atminimui stabą. Tą stabą, pavadinęs savo motinos Pajautos vardu, jis pastatė prie Žaslių ežero. Šį atvaizdą žmonės garbino ir...