Liškiavos pilis

Aš pamenu nuo vaikystės — sakydavo, kad čia Laumės mūras. Toks volas akmenų apmūrytas... Skylė buvo, ir, sako, toji skylė siekė net Trakus. Šnekėjo, kad tokį seną žmogų įleidę buvo. Vienam kambary jis rado šuniuką ir skrynią. Bet jis pasibaisėjo, sujudino tą virvę, kad ištrauktų. Dabar, sako, kad nukasė, tai nieko nebėr. Pasakojo, kad akmenis mėtė iš to urvo, moteris išlenda — maudosi...

*

Kalba žmonės, kad iš Liškiavos pilies eina po žeme ola į Kubilnyčios pilį. Žmonės vaikščioję tomis olomis. Jie radę stiklines duris. Atidarę tas duris, radę didelį kambarį. To kambario sienos buvo auksinės. Viduryje kambario šuo tupėjo, o už stalo sėdėjo ponas.