Padavimai apie akmenis

Jau labai labai seniai vienas velnias keliavo į Kauną, į vestuves. Jis paėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems vestuvininkams didelę garbę parodysiąs. Bet dar šaunų galą pirm Įsručio maišas praplyšo, ir...

Ant to kalnelio yra du labai dideli akmenys. Pasakoja, kad tie akmenys vienas prie kito ėjo. Žmonės įdėjo jiems vardus: vienam — Jonas, antram — Petras. Tuomet akmenys sustojo ėję. Dar ir dabar žymu, kur tų akmenų eita: per mišką išrausti beveik metro gilumo grioviai.

Vieną subatos vakarą, vakarojant merginai, atėjo pas ją koks gražus ponaitis ir sako:

— Ženykimės!

Mergina suprato, kad tas ponaitis yra velnias, ir ėmė jam uždavinėti darbus. Pirmiausia sako:

— Nupink raištes iš miežpelių! Tuoj velnias atnešė nupintas iš miežpelių raištes. Ir...

Tauralaukyje yra Velnio akmuo. Netoli nuo tos vietos seniau gyveno dvarponis. Jis labai mėgo kortomis lošti. Vieną kartą jis lošė kortomis su savo kumečiu, ir tas kumetis pralaimėjo. Jis labai supyko ir sako tam ponui: — Eik po velnių su savo kortomis! Joninių naktį dvarininkas nuėjo...

Dargužių ir Karklės kaime dar ir šiandien galima rast visokių akmenų, išmėtytų viena eile. Sako, kad tie akmenys ne paprastai atsiradę. Seniai, jau labai seniai biesiokas kiekvieną dieną ėjęs per Žemaitiją į Karklę žmonių gundyti. Kelias buvo labai prastas, ir jis, tankiai...

Labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvo didelis akmuo. Tai tas didysis akmuo nusmuko maišo galan ir pratrynė maišą. Maišas praplyšo, ir tas didysis akmuo šlamokšt ir iškrito Smilgių kaimo ganyklose. Tada per tą skylę...

Švendubrės akmenį velnias nešė. Jis norėjo per Nemuną pernešt, į tą pusę. Norėjo užbaigti tą pilį, kur Liškiavoje: išmūrijo apačioje, o viršuj — smėlis. Užgiedojo gaidys, ir numetė. Nebuvo akmens, o iš po nakties — yra!

*

Šneka, kad velnias nešė akmenį, norėjo Nemuną...

Dar baudžiavos laikais, kai dvarininkai turėjo didelę galią, Velnio akmuo gulėjo ant ežios, kuri skyrė Baisogalos dvaro pono Komaro mišką nuo valstiečio Kadaro žemės. Kartą Komaras užsimanė, kad čia netikra riba. jis tvirtino, kad penkiolika metrų nuo akmens į Kadaro pusę — jo...

Kalbėjo, kad buvo dvi sesutės pas tėvus. Atvažiavo svotai, bet ne pas vyresnę, o pas jaunesnę seserį. Vyresnė sesuo labai nenorėjo pas tėvus pasilikti, o jaunesnę išleisti. Kai jaunesnioji sėdo į vežimą, vyresnė pasakė: — Kad tu, sesute, sėstai akmeniu! Ir virto tas vežimas...