Padavimai apie ežerus
Padavimai apie ežerus. Padavimai apie Lietuvos ežerus. Padavimai apie Vištyčio ežerą, Daugų ežerą ir kitus ežerus Lietvoje.
Kur dabartinis Vištytis, tenai nebuvo to didžiulio ežero, bet tekėjo tik mažytis mažytukas upelis. Prie to upelio atėjo jauna mergaitė velėt skalbinių. Ir, tenai jai beskalbiant, pradėjo niauktis dangus, ėmė kilt dideli debesys. Ji labai skubėjo ir jau ruošėsi grįžt namo, kad...
Toje vietoje, kur dabar Dusia, buvo didelis dvaras. Ponas buvo labai piktas, kankino žmones. Tą poną rado po nakties uždusintą. Kai poną laidojo, nuskendo visas dvaras, pasidarė ežeras. Jį vadina Dusia, nes poną uždusino.
*
Kur dabar Dusios ežeras, buvo seniau tik mažas upeliukas....
Slinko toks didelis debesis ūždamas. O viena moteriškė sako: — Platus ežeras ateina! Debesis ir nusileido, ir pasidarė ežeras. O toj vietoj seniau buvo miestas.
*
Buvusi vasara. Žmonės šienavo pievas. Bešienaujant atbėgo vokietukas ir sako: — Skubėkit Smilingytę šienaut! Greit...
Toje vietoje, kur dabar Paršežeris, buvo plačios pievos. Vieną sykį žmonės, važiuodami į jomarką, mato, kad tas pievas paršas knisa ir knisa. Nusistebėję, nusijuokę žmonės, iš kur jis galėjo ten atsirasti ir knisti. O paršas knisa vieną dieną, knisa kitą ir trečią. Po trijų...
Ties Tyrelių sodžium buvo didelis ežeras. Vieną kartą ant Tyrelių užėjo juodas debesis ir kabėjo, užgulęs laukus, visas tris dienas. Žmonės, prieidami artyn, matė debesyje žuvis plaukiančias tarytum ežere.
Tuo metu toliau nuo tos vietos, prie mažo tvenkinėlio, viena moteriškė...
Seneliai pasakojo, kad labai seniai vietoj to ežero buvęs kalnas, ant kurio stovėjusi bažnyčia. Vieną kartą į tą bažnyčią ėjo moteris. Beeidama į kalną, ji labai pavargo ir pasakė: — Kad tu skradžiai prasmegtum! Kai tik ji taip pasakė, bažnyčia ir kalnas prasmego, atsirado...
Viena pamaldi bobelė iš Daškonių kaimo kiekvieną rytą eidavusi į Daugų bažnyčią. Vieną rytą ta bobelė ėmusi ir kiek pamigusi. Išbėgusi tekina, bet dar prie kaimo išgirdusi bažnyčios varpus skambant.
— Dievuliau, pavėlavau! — pagalvojo bobelė. Ir sako: — Kad koks velnias mane...
Vieną kartą velnias matavo Dirdų ir Čičirio ežerus — kuris jų didesnis. Velnias išmatavo ir pamatė, kad Čičirio ežere yra daugiau vandens. Tada jis pasėmė kaušą vandens iš Čičirio ežero ir nešė į Dirdų ežerą. Benešant vandenį, užgiedojo gaidys, išpuolė iš rankų...
Toje vietoje, kur dabar Kapstato ežeras, seniau buvusi didelė graži lanka. Vieną kartą, pačioj šienapjūtėj, pas darbininkus atėjo vokietukas ir sako: — Skubinkitės skubinkitės! Pareis didelis svetys!
Ir taip jis rodėsi žmonėms visą savaitę ir vis ragino skubintis. Kai žmonės...
Gyveno trys ūkininkai. Vienas jų labai gerai gyveno. Jam net višta nei vieno kiaušinio nepametė, taip gerai sekėsi! Paskui višta pametė kiaušinį. Jis sako:
— Jau čia kas nors mums bus... Reikia parvežt kunigą, pašventint pastatus.
Parvežė kunigą, pašventino pastatus. Užėjo labai...
Apie 1750 metus, Žemaičiuose kažkokio ežero vandeniui į orą pasikėlus, atsiradęs labai juodas debesis. Jis kabojo vienoje vietoje beveik dvi savaites. Paskui, ūždamas ir kriokdamas, vis išgąstingesnis besidarydamas, jis prie Minijos ties Krokų lanka atošė. Čia gyvenantieji žmonės...
Kur dabar Rimiečio ežeras, seniau buvo pieva. Naktį tenai vyrai ganė arklius. Ir kažkas atėjęs juos kelia, sako: — Kelkitės ir jokit, nes užeis ežeras.
Jie nepaklausė, manė, kad juokom kažkas gąsdina. Vėl atsigulė, miega. Ir vėl girdi, kad kelia. Tada naktigoniai atsikėlė,...
Kartą velniai norėjo per tą ežerą padaryti tiltą, nes rengė vestuvę ir norėjo per tą tiltą važiuoti. Kelias naktis jie tempė nešė akmenis iš visų laukų ir skandino į ežerą. Vienam velniui benešant akmenį, užgiedojo gaidys. Jis metė akmenį ant žemės ir pats puolė ant jo....
Ežeras, liaudies manymu, yra deivių būstas, ten gyvena vadinamosios ežerų deivės, kurios yra žuvų valdovės ir leidžia jas gaudyti tik savo mylimiesiems asmenims. Kai tiktai neturintis jų malonės žmogus tinklą užmeta, tuojau jos visas žuvis suvaro į dideliausią olą, esančią...
Buvo ežeras neišpasakytai gilus. Mano tėvo tėvas pasakojo. Atėjo koks burliokas, pakasė kiaulės galvą, aprėžė taip ir taip ir pasakė ežero vardą (turi vanduo savo vardą!). Tik ūžia ūžia, kelias kelias! Kad pasikėlė! Tai ėjo ežeras per Ratnyčią. Kunigas mišias laikė —...