Raigardas

Išėjo kažkada Raigardas... Kada, kur išėjo, nuskendo Raigardo miestas, tai dievai žino. Bet ten buvo, buvo Raigardas!

Tai pasakoja vėl... Atėjo žmona pas šulnelį ir atsiklaupė gerti. Kai atsiklaupė gerti toji žmona, žiūri — spyna guli graži šulnely. Tai ji paėmė tą spyną. Kai tik ji paėmė, kai tik ji kilstelėjo, tai ir pradėjo vandeny varpai skambint ir jau grandinės pasikėlė! Tai kalba, kad ji tiktai spjovė nusigandus: — Oi, kad tu prapultai!

Tai nutraukė ir tą spyną, ir visa, nes ji vėl užkeikė. Kad ji būtų kėlus, tai būtų iškėlus miestą. Tai džiaugės miestas, kad jį jau kelia!