(113)

Nežinau, kur gyveno tėvas ir duktė. Ir ta duktė ištekėjo toliman kraštan. Pagyveno tėvas keletą metų vienas. Bet jau negalėt pradėjo, ir pragyvent jam pasidarė sunku. Sugalvojo jis, kad eis pas dukterį, gal pas ją pabus, o gal ir iš viso liks, gal jį pašelps kuo duktė. O kaip...

Tėvai išeidavo dirbti į laukus, o būrį savo vaikų palikdavo namie. Vyresnieji prižiūrėdavo mažuosius. Vakare grįžusiems tėvams vaikai pasakodavo, kad iš pakrosnio išlenda žalas teliukas ir žaidžia kartu su jais. Jei kas grįžta, jis vėl pakrosnin palenda.

Suaugę netikėdavo,...

Senų senovėje keli šventieji ėjo per žemę mokyti žmonių. Dievas norėjo sužinoti iš apynio ir vėžio, kur nuėjo šventieji, - ar jie sakys teisybę. Apynys parodė dievui į viršų. Dievas liepė sekti ir jam į viršų. Todėl apynys ir raitėsi į viršų. O vėžys parodė atgal su...

Kvepia vasara žalia,
Kviečia iškylauti...
Su žilvičio kraitele
Aš einu grybauti.

Griežlė rėkia — krės krės krėsi
Lėkdama per kelią.
Baravykai kepures
Man iš tolo kelia.

Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!", jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:

- Tai tu...

Kol Adomas su Ieva buvo rojuj, jiems nereikėjo rūbų. Jų kūnas buvo apdengtas tokiu rūbu kaip musų nagai. Bet kai nusidėjo, liko nuogi. Atminimui tų rūbų liko mūsų nagai.

Velnias pono dievo prašęs, kad jam tą žmogų atiduotų, kuris, burnos neprausęs, eina valgyti.

- Ne, - ponas dievas sakąs, - aš tą tau atiduosiu, kuris nusiprausęs nesišluosto.

Velnias ėjęs tokio ieškoti, bet niekur neapėjęs. Pamatęs: vienas, arklius ganydamas, burną prausias....

Gale kaimo buvo tuščia pirkia, kurioj niekas negyveno. Ir tame pat kaime buvo du broliai. Vienas iš jų - kuprotas. Žinoma, visų paniekintas, nemylimas ir niekieno nelaukiamas.

Kartą tas kuprelis kažkur buvo išėjęs. Grįžta namo, lietus lyja; jau ir sulytas. Tai ėmė užėjo šiton...