(117)

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Dažnai girdėtis, kad per jomarkus ar kur kitur užmoka koks sukčius pinigus - šit, pasižiūrėjęs už valandos, ir neberandi visų arba mažiau berandi pinigų.

Kiti sakosi buvę gavę tokį pinigą, kad už jį perki ką nori ir kiek nori. Užmokėjai tą pinigą, žiūrėk į savo kišenę...

Senis užkeikė pinigus užkasęs. Pasakė: - Kas ars pakaustytu gaidžiu, tas išars šituos pinigus, tas juos pasiims.

O bernas buvo netoli ir viską girdėjo. Kai senis mirė, jis skardom gaidžio nagus pakaustė ir arė. Pinigus išarė, pasiėmė ir sunaudojo.

Kartą pabudusi viena moteris veidrodyje išvydo tik tris plaukus ant savo galvos.

- Na, - pasakė ji, - manau, šiandien susipinsiu kasytę.

Kaip tarė, taip ir padarė, o tada puikiai praleido dieną.

Kitą rytą pabudusi ji žvilgtelėjo į veidrodį ir pastebėjo, kad liko tik du plaukai.

Sykį gyveno labai turtingas pirklys. Jo verslas klestėjo. Žmoną pirklys buvo seniai palaidojęs ir gyveno kartu su savo vedusiu sūnumi, taigi turėjo marčią - be galo išmintingą ir puikią šeimininkę, kuria nepaprastai didžiavosi. Vieną kartą, kai pirklys pietavo savo verandoje, į...

Vieną dieną drugelio kokone pasirodė mažas įtrūkis. Vyras sėdėjo ir kelias valandas stebėjo drugelį, iš visų jėgų bandantį išlįsti pro mažą kokono skylutę.

Staiga drugelis liovėsi judėti. Atrodė, kad jis padarė viską, ką galėjo, ir jėgos išseko.

Tada vyras nusprendė...

Buvo taip: dievas velnią apvylė. Velnias pasirūpino bites, o dievas turėjo šituos varmus, kur kanda karves, arklius. Dievas regi, kad bitės medų nešioja. Ir dievas užsinorėjo medaus. Tada sako velniui:

- Duok, pamainysim: tu man duosi bites, aš tau - varmus.

Tada velnias sako:

- O gal tu...

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas...