(21)

Saulutė laižo lango stiklą,
Ant upės tirpdo ledą.
Sesutė ruošias j mokyklą,
Knygas j krepšį deda.

Pašoku greitai iš lovytės —
Ak, būčiau jau pamigus!
Velku lig durų jos krepšelį,
Prikrautą pilną knygų.

Paskui aš laukiu visą dieną,
Kol ji namo sugrįžta.
Labai...

Kartą bebaigiąs amžių šingpas pasakė sūnui labai seną tiesą:

—      Sūnau, jeigu turėsi kokią paslaptį, niekada nepatikėk jos moteriai. Ir nesodink dygliuoto medžio prie savo kiemo vartų.

Sūnus nusprendė patikrinti, ko vertas tėvo patarimas. Parsivedė jis į namus pačią. Ir...

Pas vieną ūkininką vis kepdavo pautienę, o niekas negaudavo jos valgyti. Bernas vis matydavo, kaip šeimininkė vis nešdavo pautienę ant tvarto. Kartą bernas pasislėpė šiene ant tvarto saugoti, kam ta pautienė. Ir pamatė, kaip šeimininkė atnešė didelį dubenį pautienės ir padėjo...

Sako, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylė. Kad viršūnė būtų stipresnė, švedai pirma akmenimis išgrindė, o paskui žemėmis užpylė.

Kartą viena mergaitė vaikščiojo ant piliakalnio ir rado siūlą. Ji už to siūlo patraukė — išgirdo varpus gaudžiant. Suprato, kad apačioje yra...

(Žaidžia 15—30 asmenų)

Žaidėjai sustoja į eilę arti vienas kito. Kiekvienas užpakalyje savęs per žingsnį pasideda savo kepurę. Vedėjas vaikšto užpakaly žaidėjų kalbėdamas: „Ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?"

Vedėjas pasilenkia, nuduodamas lyg dėtų žiužį po...

Iš pradžių grybai buvo visi vienoki, nebuvo nei raudonų, nei geltonų, nei juodų. Ir visi buvo nenuodingi. O musė buvo labai bloga, visur platino visokius mikrobus. Tada sugalvojo ir grybus apnuodyt. Tai padarė grybų balių, aprengė juos visokiais spalvotais rūbais, o kartu ir nuodijo....

Milžinai, pasak liaudies pasakojimų, buvę tai nepaprasto ūgio žmonės, jie gyvenę seniai, labai seniai, dar tada, kai Lietuvoje nebuvę nė vieno miesto, kada visi gyvenę giriose, ir tik vos kur ne kur tebuvę matyti pradedančių kurtis kaimelių ir pastovių sodybų. Milžinai, kurių...

Nesibaiminkite jo pažeisti. Minkštas plotelis kūdikio galvutėje — tai keturių kaulų, sudarančių viršutinę kaukolės dalį, susijungimo vieta. Palaipsniui kaulai suauga, ir momenėlis dingsta. Kiekvieno vaiko momenėlis yra skirtingo dydžio. Neišsigąskite, jeigu kūdikio momenėlis...

Labai labai seniai, kai dar paukščiai ir gyvuliai neturėjo akių, dievas sušaukė juos visus, kad galėtų padalyti jiems akis.

- Kas atvyks anksčiau, tas gaus geresnes akis, - tarė dievas.

Visi gyvuliai ir paukščiai labai skubėjo pas dievą, tik viena pelėda vos vilkosi paskui. Jau...

Buvo labai didelis ąžuolas. Kas jį sodino, tai neatmenu. Sako, kas jį nukirs, tai ir pats mirs. Tas ąžuolas visai suseno - visi bijojo jį kirsti. Paskui atsirado du tokie vyrai, prisigėrė, sako:

- Nueisim, nukirsim jį - ir patys numirsim!

Ir nukirto šitą ąžuolą. Tai vienas greitai...

Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyras vis sako jai:

—      Ko tu neverpi? O pati jam:

—      Eik, žiūrėk - pilną aruodą verpstėm užkroviau, o tu man galvą kvaršini.

Vyras sako:

—      Nagi, parodyk, kur tavo verpalai?

Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvo...

Gyveno kitados toks senas karalius. Susirgo jis kartą ir pagalvojo: „Matyt, nebekelsiu jau daugiau iš šio patalo.“ Ir tarė:

– Pakvieskit man ištikimąjį Johaną.

Ištikimasis Johanas buvo jo mylimiausias tarnas ir vadinosi taip dėl to, kad visą gyvenimą ištikimai jam tarnavo. Kai...

Kartą vienas sodietis nuvedė karvę į turgų ir pardavė už septynis talerius. Grįždamas namo, eina pro kūdrą ir jau iš tolo girdi, kaip varlės kotrina:

– Kotri, kotri, kotri, kotri!

– Na, – tarė jis sau, – ką jos čia dabar niekus tauškia. Ne keturis, o septynis talerius aš...

Seniai, labai seniai, kada Lietuvos ir Žemaičių vėliavos su vyčiu ir meška plevėsavo viršum skaidrių Baltijos vandenų, žydrose jos gelmėse stovėjo puikių puikiausi jūros valdovės Jūratės rūmai. Jų sienos buvo gryno balto gintaro, slenksčiai aukso, stogas žuvų žvynų, o...

Gyveno senelis ir senelė ir turėjo dukterį Mildutę. Senelė numirė ir paliko Mildutei savo karvytę. Senelis netrukus vedė antrą kartą ir paėmė pačią laumę raganą. Toji atsivedė su savim tris dukteris: vyresnioji buvo viena akim, antroji — trimis, o jauniausia — keturiomis akimis.

(Žaidžia 5—20 asmenų)

Visi žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „medžiotoją". Žaidimas prasideda, kai tik medžiotojas suriks: „Medžiotojas medžiotų eina!" Tada žaidėjai į visas puses išbėgioja. Medžiotojas tris kartus sviedžia aukštyn sviedinį ir jį gaudo. Po to jis turi teisę...

Šioje puzzle dėlionėje Vilkas kartu su Zuikiu žaidžia šachmatais. Kas gi laimės? Ar...

Dėlionės mergaitėms su Mano mažasis ponis filmuko herojėmis. Visos ponės susirinko ir...

Pirma pasaka

Buvo kartą kurpius ir ne dėl savo kaltės taip nusigyveno, jog galų gale nieko daugiau jam nebeliko, tik gabalėlis odos vienai vienintelei batų porai. Sukirpo jis vakare tuos batus, rytojaus dieną sės prie darbo ir pasiūs. O kad jo sąžinė buvo švari, tai ramiai atsigulė...

Kojos. Pirmuosius dvejus metus vaiko pėdos atrodo, tarsi būtų plokščiapadės. Mat, jo pėda dar galutinai nesusiformavo, ir vaiko kojytės yra labai putnios. Mokydamasis stovėti ir vaikščioti, vaikas mankština raumenis, kurie padeda formuoti kojos skliautą.

Kojų forma priklauso nuo...

Senais laikais gyveno žmogus kalvis. Tada buvo visur tamsu, naktis ir naktis. Tai šis kalvis nutarė nukalti saulę. Paėmęs blizgančią geležį, kalė kalė ir nukalė per šešerius metus. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į dangų.

Ir iki šios dienos ji ten tebestovi.

Dvi mergos gulėjo kluone ant šieno. Viena jau miegojo, o kita ne. Ta, kur nemiega, girdi, kad kas apie kluoną vaikšto ir sako:

- Mirtis yra, nėra priežasties.

Taip sako kiek kartų, tačiau ji, nors ir girdi, nieko nebijo. Vis dėlto ėmus pribudino savo draugę. Draugė irgi girdi. Jai...