(34)

Aš, tu — tai du,

Gabrys — tai trys,

Ką tu čia turi — tai keturi,

Penki — visi menki,

šeši — vanagą peši.

***

Čerbaba čerbaba,

Marga višta, tvoron kišta,

Raiščiu rišta, vanagų pešta,—

Lap, lap, lap,...

Buvo kartą tokia mergiotė, kuri labai tingėjo verpti. Kad ir ką motina sako, niekaip negali jos prie to darbo prispausti – neverps ji, ir nors tu ką. Galų gale motinai trūko kantrybė, įpykusi stvėrė ji brūklį ir ėmė karšti dukteriai kailį, o toji kad paleis dūdas. Ir...

Vanagas, prisimedžiojęs po laukus, ilsėjosi ant ąžuolo šakos, miško tankumyne. Pro šalį bėgo lapė.

— Kur bėgi, lapute? — klausia vanagas. — Kas gera girdėti?

— Ką čia gera girdėsi: tuščiais viduriais slankioju, — atsiliepė laputė skurdžiu balsu. — Miške tiek šarkų privisę, kad...

Paukščiai lesė kieme. Atskrido vanagas, varna ir žvirblis. Vanagas pasigavo vištą, varna žąsiuką, o žvirblis pagriebė grūdą.

—       Vagysl — sušuko kregždė.— Vyt, vyti

Išgirdęs triukšmą, išbėgo šeimininkas su šautuvu rankose. Pykšt! ir šovė.

Iš baimės vanagas išmetė...

Grynas oras. Oro temperatūros svyravimai pratina organizmą prisitaikyti ir prie šalčio, ir prie karščio. Banko tarnautojas šaltu oru greičiau peršals, negu valkata, pripratęs prje bet kokio oro. Vėsokas ir šaltas oras gerina apetitą, rausvina skruostus, ir nuo jo bet kokio amžiaus...

Visi sustoja ratu. „Kiškelis" — vidury. Žaidėjai svaido vienas kitam sviedinį. Tas, kuris tikisi kiškelį kliudyti, muša jį sviediniu. Jei pasiseka, tai kuris nors žaidėjas nuo žemės paima sviedinį, ir žaidimas tęsiasi. Jei nekliudė, tai sviedęs kamuolį tampa kiškeliu, o buvęs...

Eina tėvas kviečių sėti.

— Kur eini, tėveli? Aš palydėsiu, — siūlosi mažiulis sūnelis.

— Einu pyragų gaminti. Eikš, eikš, pasižiūrėk.

Žiūri sūnelis, kaip tėvas ranka mojuoja, kviečius barsto, ir galvoja, kur čia tie pyragai jam teks pamatyti.

Pasėjęs vedasi tėvas sūnelį...

Akmenys ir dabar auga tris dienas per metus. Bet tik tie auga, kurie yra nejudinami. Nors su pirštu už akmens užkliūtum - jau jis ir nebeaugs. Ir pamatuose, ir laukuose akmenys nebegali augti, nes jie jau yra paliesti, suskaldyti.

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,

 Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,

Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti

 Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,

 Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.

 Sode aš žalią drebulę pasėjau

 Ir lieptą...

Kitą kartą gyveno toks seniukas, duonos minkomų geldų meistras. Jam pritrūko duonos, kaip neretai būna senam, mažai begalinčiam užsidirbti žmogui. O kaimynas ūkininkas sako jam:

— Padirbk man naują geldą — duosiu duonos!

Gerai! Seniukas padarė puikią geldą ir neša...

1336 metais iš vokiečių žemės atplūdo į Prūsiją didelė kariuomenė, suvienijo savo jėgas su kryžiuočiais ir patraukė į lietuvių žemes. Ji apgulė Pilėnų pilį, kurioje, pajutę vokiečius, užsidarė daugiau nei keturi tūkstančiai lietuvių su pačiomis, vaikais, su galvijais...

Kitą kartą lakštingalai buvusios už visų paukščių gražesnės plunksnos ir balsas. Ta lakštingala ėmus didžiuotis. Šokinėdama sakanti:

- Koks tas dievs, koks nedievs, aš to dievo nepažįstu!

Ponas dievas ir pasiuntęs vanagą, sakąs:

- Eik tu jai tas gražiąsias plunksnas nurauk!...

Kai visi šieną pjovė, pempė nėjo, išskrido kitan kraštan.

Ir dabar ji išskrenda, neina šieno pjaut, kai pamato dalgį kur nors pamiškėj.