(38)

Kai pabunda gamta viskas pradeda žaliuoti ir sprogti, pasirodo pirmieji žiedai, norisi, kad ir švenčių vaišių stalas būtų įdomus, gyvas, spalvingas kaip ir atbudusi gamta. Siūlome jums įvairių idėjų, kuriomis galite nudžiuginti savo mažuosius vaikus ar kitus artimuosius.

Dėlionė arkliai Simarono žirgas. Puzzle apie žirgus tai kiekvienos mergaitės svajonė. Šie...

Medžiotojas išėjo kiškių saugot. Užėjo debesis, griaustinis trankosi. Iš po akmens išlenda su dviem rageliais kaip katinėlis, kai griaustinis sutrinksi, šmakšt ir vėl po akmeniu. Paskui vėl išlenda ir rodo debesiui sėdynę. Medžiotojas pokšt su šautuvu - tas ir atvirto. Žiūri...

Gyveno sau toks vyras. Sykį jis nuėjo į girią malkų pasikirsti, žiūri, kad ateina meška. Tos meškos išsigandęs, įlindo jis į krūmą, o meška atėjo prie to krūmo ir atsigulė. Tame krūme būdamas, jis užmigo, o kai pabudo, žiūri — ta meška pavirtusi gražia mergina. Jis tą...

Seniai, labai seniai gyveno medžioklis su motina. Jie susirentė miške trobelę ir ten įsikūrė. Sūnus miške medžioja, motina valgyti verda — taip ir stumia dienas.

Kartą medžioklis pagavo erelį ir parsinešė namo. Kitą dieną pasigavo lapę, o vėliau — vilką. Juos visus uždarė...

Visi medžiai turi akis ir mato. Tai jie sprogsta laiku. O uosis iš savo puikybės kažkada apako. Tai jis dabar kitų medžių klausia:

- Ar jūs jau išsprogę?

Medžiai sprogdami juokias iš jo, sako:

- Kad dar ne!

Kada medžiai jau seniai su lapais būna - pasako uosiui:

- Ko tu vis nuogas?...

Atsitiko, kad vieną gražią dieną Viešpats Dievas panoro po dangaus sodą pasivaikščioti ir pasiėmė visus apaštalus ir šventuosius, liko prie dangaus vartų tik vienas šventas Petras. Dievas prisakė jam, kol grįš, nieko dangun neįleisti. Tad stovėjo Petras prie vartų ir sergėjo....

Vienas karalius turėjo tris sūnus. Užsimanė abu vyresnieji karalaičiai joti į pasaulį laimės ieškoti. Tėvas labai nenorėjo leisti, bet jie tol nedavė jam ramybės, kol neapsikentęs ėmė ir išleido. Tada jie parašė rašteli, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs,...

Lenktynėms parenkama lygi, be akmenų vieta, o dar geriau pieva. Žaidėjai sustoja į eilę, kiekvienas maiše, prie kaklo užrištame. Kai vedėjas sušuks: „Viens, du, trys!", visi pradeda skubėti į paskirtą vietą. Kuris pirmas nubėgs, tas gauna dovaną.

O per naktį nuo balkono
Dingo aitvaras pernykštis...
Išsirito iš kokono
Mėlynsparnė peteliškė.

Rodos, nieko neįvyko —
Tik liūtis nuplovė kiemą,
Tik atvertus žalią knygą,
Saulė žaidė visą dieną.

Tik į vakarą aikštingai
Ėmė suktis pienių pūkas,
Tik aukštoj žolėj pradingo
...

Kitąsyk, baudžiavos laikais, kada žmonės buvo ponų valioj, vieno dvaro ponas sugalvojo iš savo nuvargusių žmonių pasinaudoti. Būdavo, koks žmogelis veda į turgų galviją, o ponas, atsistojęs šalia kelio, sako:

—      Parduok man tą ožį!

Jei kuris pasipriešina, tada gauna į...

Buvo karalius, vardu Domertas. Jis turėjo sūnų, taip pat Domertą. Kartą suvažiavo daug karalių, visi ėmė girtis — vienas kareiviais, kitas pinigais, trečias žirgais, bet nė vienas negalėjo pasigirti žirgu, kuris turėtų dvi galvas ir dvi uodegas. O karalius Domertas paklausė, ar...

Kitą kartą velnias povą visaip kaip gražiausiai išrėdęs visokiom aukso, sidabro plunksnom, bet tiktai patiną, o patelės nebespėjęs išrėdyt - buvęs kelias plunksnas įkišęs, ir tos pačios iškritusios, nes gaidys pragydęs.

Užtai povo mėsa nevalgoma.

Per mišką prie Daugėliškio kaimo eina kelias. Žmonės pasakoja, kad tą kelią nutiesė Napoleonas, kai ėjo į Maskvą. Dabar tuo keliu niekas nevažiuoja. Sako, kas tik tuo keliu važiuodavo, tam velniai ratus numaustydavo arba apinasrį nuimdavo. Todėl tą kelią dar vadina Velniakeliu.

Šile ošė, svyravo pušys, vėjo supamos. Lygiais aukštais kamienais, tirštomis spyglių kepurėmis, tarytum debesų pasiekti pasistiebusios. Prie pat šilo augo plačiašakė, kresna pušis. Kaip ji skyrium nuo kitų čionai išaugo, niekas aplinkui nežinojo: gal iš vėjo atneštos sėklos išdygo,...

Sidas iš ledynmečio kai kam atrodo tikras kvailelis tačiau jis yra viso filmo pažiba,...

Kas už tų vijoklių sienos?
Seno sodo sėklų sielos
Tyliai plazda po žeme,
Netrukdykime, eime.

Kas už lango atsiduso,
Kai čionai nebuvo mūsų?
Tas, kam buvo tuo laiku
Truputėlį nejauku.

Kas tenai už aukšto bokšto
Visą laiką gudriai spokso?
Ką šįvakar pasakys
Debesies žydra akis?

Bus koks dvidešimt metų, kai Vaitkuškių dvariuko lauke kažką dirbę vyrai sėdėjo, ilsėjos. Nežinau, ar tai buvo šieną pjovę, ar malkas kirtę. Gal malkas kirto, nes turėjo kirvį. Tarp tų kelių vyrų buvo pats to dvariuko šeimininkas. Taipgi buvo mūsų kaimo gyventojas Balys...

Prūsai per trumpą laiką labai išaugo. Jų daugybė, o žemės maža, todėl pradėjo vienas kitą skriausti. Kaip kam patikdavo ir kaip kas išmanė, taip užimdavo žemę sau ir savo žirgui. Per tai tarp jų kilo visokiausi vaidai ir nesantaikos, kurios dažnai baigdavosi žudynėmis. Tuomet...

Gyveno kartą tokia neturtinga moteriškė, ir gimė jai sūnelis, o kad jis atėjo į pasaulį su laimės marškinėliais, tai buvo išpranašauta, kad keturioliktais savo gyvenimo metais ves karaliaus dukterį. Ir atsitiko, kad netrukus atvyko į tą sodžių karalius, bet niekas nežinojo, kad...

Iššutimas. Daugumos naujagimių oda pirmaisiais mėnesiais yra labai jautri. Jeigu jau gimdymo namuose kūdikis iššunta, vadinasi, jo oda yra jautri, ir ją reikia ypač prižiūrėti.

Oda iššunta dėl to, kad šlapiuose vystykluose yra bakterijų gaminančių amoniaką.

Beveik visi naujagimiai...

Kačiukas Murziukas buvo didelis padauža. Dar mažas būdamas, gaudydavo motinos uodegos galą. Arba, būdavo, savo uodegą vaiko: sukasi vietoje ir vejasi savo uodegą, o ta iš po jo nasrų bėga ir bėga.

Kartą pagavęs kamuolį tol žaidė, kol ligi pusės išvyniojo, o pats taip siūlais...

Veliuonoje, sako, yra užkeiktas dvaras ir pana.

Vieną sykį dievobaimingas žmogelis pasivėlino į bažnyčią. Skubino jisai kaip galėdamas, bet numanė, kad jau pavėlavo. Kitą sykį to tako per kalną nebuvo, reikėdavo eiti keliu, pro tarpukalnį. Eina jisai per tarpukalnę tik žiūri,...

Buvo audėja Braškakojė. Ją taip vadino, kad einant braškėdavo kojos. Kartą ji prietemoje baigė austi drobę. Pamatė, kad trobon įėjo dvi laumės. Viena buvo su vištos kojomis ir marška apsisupusi, o kita buvo su gaidžio kojomis ir šiaudais apsikarsčiusi. Viešnios įėjusios tarė:

...