(45)

Dėlione mergaitėms ir berniukams. Kalėdos nuostabi šventė, visas pasaulis atgyja pasidengia...

— Ei vėjeli,
Kur pro šalį
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
I Gintarėlių
Paieškot pamary!
— Kur, žuvyte
Vinguryte,
Tu neri, tu neri?
— Tarp šešėlių
Gintarėlių
Paieškot sūkury!
— Kur, vaikuti,
Kur, zuikuti,
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
Gintarėlių
Paieškot pamary!

Vieną kartą traukė iš medžioklės senas katinas. Beeidamas susitiko vilką.

—      Kur tu eini, katinėli? — klausia jo vilkas.

—       Į kurmio vestuves,— atsakė katinas, raitydamas ūsą.

—      O ką ten, sveikas, veiksi?

—      Muzikantu būsiu.

—       Kažin, ar duos...

Viską sukūręs, dievas pamanė sau: „Reikia žmogų nulipyti iš gryno molio." O kada jau buvo nulipytas, tiktai laukė, kol sustings ir sudžius molis, tai dabar kur buvęs kur nebuvęs, Liucius atpuolė. Atpuolęs visą tą nulipyto žmogaus molį subadė, susmaigė su pirštu. Ir pats sau...

Mano mama pasakojo. Nuėjo jos mama grikių raut. Ir nusivedė savo mergaitę. Rauna jos grikius. O ten vilkas sėdi krūmuose. Sėdi jis prieš saulelę ir draskosi. Ta mergaitė paėmė akmenį ir kad davė tam vilkui tiesiai galvon! Tas vilkas ir nulėkė. O tos bobos trise buvo, kaimynės....