(67)

Melagis melavo,

Per tiltą važiavo.

Ratukai pakrypo -

Melagis išvirto.

Dar senų senovėj susirinkę pasikalbam apie visokius daiktus, užsimenam ir apie baisybes. Kas bijo, kas nebijo. Tada pradedam kalbėt: jei kas iš jūsų atsirastų, kad iš jaujos atneštų krosniadangtę, tai tam gorčius degtinės.

Tai vienas atsirado, nuėjo jaujon ir ima krosniadangtę....

Vienas turtingas pirklys sukvietė pas save daug vaikų, jų tėvai buvo vis turtingi ir žinomi žmonės. Tas pirklys gyveno gerai, buvo žmogus prasišvietęs, kadaise net gimnaziją baigęs,— o tą mokslą jam davė tėvas, pradžioje vertęsis gyvulių supirkinėjimu, bet savo dorumu ir...

Kregždė ir vieversys su dievu ginčijosi. Vieversys sako:

- Kad dievas duotų, kad žmonės daugiau mirtų, tai man daugiau dirvonų liktų, tai mano kiaušinukų nenaikintų, ir bus daug mano vaikų.

O kregždė sako:

- Kad dievas duotų, kad žmonių daugiau gimtų, man daugiau palėpių...

Kelios moterys buvo riešutaut. Eina jos namo, mato - šalia kelio stovi baravykas. Tas baravykas toks didelis, kad ir neapsakyt! Viena moteris paėmė tą baravyką išrovė, pintinėlėn įsidėjo ir nešas namo. Neša, neša, prie pat kaimo tas baravykas iššoko ir sako:

- Dėkui, kad panešėjai! -...

Šlepetys Krisius iš Jakiškių Joninių naktį ėjo į piliakalnį kasti pinigų. Pasiėmė žvakę, smaigą. Nuėjęs pradėjo ieškoti. Ieškojo ieškojo, badė badė žemę — kaip nėra, taip nėra pinigų! Kur neieškojo, kur nečiupinėjo! Ir kur pats numanė, ir kur žmonės šnekėjo — visą...

Du žaidėjai suduria kojas ir užsideda kepures. Vienas iš jų ulba kaip tetirvinas, antras graibo apie jo pečius ir nori numesti kepurę. Nenusisekus pats turi ulbėti, o antrasis stengiasi jo kepurę nudaužti. Reikia saugotis per ausį neužgauti.

Rugelis tyliai snaudžia,
Paslėptas nuo speigų.
Rugelj žemė glaudžia,
Užklojusi sniegu.

Žemelei daigas rūpi.
Po žėrinčia šarma
Sūpuoja žemė rugį —
Kaip mylinti mama.

Miegoki, žiemkentėli,
Miegoki, čiūčia liū.

Dievas, sukūręs medžius, augalus, žoles, nebuvo paskyręs žolėms vardų. Tuomet vieną kartą liepė susirinkti visoms žolėms. Prisirinko daugybė žolių. Dievas pavadino jas įvairiais vardais.

Po kurio laiko, kažkur eidamas, rado lyg matytą žolę. Dievas paklausė žolės, koks jos...

Karvelis buvo gudas, o strazdas lietuvis. Strazdas tankų lizdą sumūrijo, o karvelis retą, ir jis prašo strazdo:

- Padėk tu man lizdą sudaryt tokį kaip tavo. Tai strazdas sako:

- Gerai, padėsiu. Karvelis klausia:

- Ko pirmiausia reikia?

- Pirmiausia, sako, - reikia padėt šakučių....

Buvo kartą vyras, kuriam mirė pati, ir moteris, kuriai mirė vyras; tas vyras turėjo dukterį, ir ta moteris turėjo dukterį. Mergaitės buvo pažįstamos ir drauge eidavo pasivaikščioti, o paskui užsukdavo į tos moters namus. Vieną sykį ta moteris ir sako vyro dukteriai:

– Žinai,...

Trolis uždegė žvakelę
Seno miško pakrašty.
Šen, balti žiemos vaikeliai,
Balto gandro atnešti.

Prie žalių ledinių kūdrų
Varvekliukų skambesy
Pažiūrėti trolio burtų
Susirinksime visi.

Jau kankorėžis nupuolė
Ir išsiskleidė delne.
Jau melsva neužmirštuolė
Žydi ežero dugne.

...

Kartą Andriukas parsinešė iš lauko baltą akmenėlį. Sutikęs draugus, parodė jiems ir sako:

— Tai parsinešiau akmenį: nedidelis, bet sunkus; jūs nė vienas jo nebūtumėt parnešę.

Pamatę akmenėlį, vaikai akis į Andriuką pastatė, pečiai patrūkčiojo.

— Ar tau galvoje negera?...

Dievas sukūrė gyvūnus. Mato, kad jiems kažko trūksta. Tada padarė akis, sušaukė visus ir dalija:

- Dvi akys laputei, dvi ežiukui, dvi pelytei, dvi... ir t. t.

Išdalijo visiems po dvi akis, tik pamiršo atiduoti vėžiui. Pastebėjęs savo klaidą, ištiesė ir vėžiui. Užpykęs vėžys...

Neparginė piemenė dviejų ožkelių. Šeimininkė išsiuntė mergiotę ieškoti. Ji, nuėjus į ganyklas, šaukė:

- Cibute, cibute!

Ir išgirdo už balelės bliaunant. Kai ji nuėjo, kur bliovė, pašaukė - tada atsiliepė kitapus balelės. Ji perėjo vėl į ten, kur bliovė - ten nėra. Tada...