Painiava
Miau, miau, miau maži kačiukai:
— Nusibodo jau mums murkti!
Ar negalim kaip paršiukai
Kriūkti?
O tada jau ir ančiukai:
— Nebenorime jau kvarkti!
Norime taip kaip varliukai
Kurkti!
Kiaulytės ėmė murkti:
Murf mur, mur!
Katytės ėmė kvykti:
Kvy, kvy, kvy!
Antytės ėmė kurkti:
Kur, kur, kur!
Vištytės sukvaksėjo:
Kva, kva, kva!
O žvirbliūkštis atšokavo
Ir kaip karvė subūbavo:
Bū-ū-ū!
Atlėkus meška
Pragydo staiga:
Kakarieku!
Ir gegutė tarp šakų:
— Nusibodo man ku kū,
Kaip šunelis aš sulosiu:
Au, au, au!
Tik zuikelis —
Tai vaikelis!
Anei mykė,
Anei kvykė —
Po kopūstlapiu gulėjo,
Skeltalūpiškai kalbėjo,
Žvėrelius tuos, kvailelius,
Bandė perkalbėt:
— Tie, kur visados čirškėjot,
Nemiauksėkite!
Tie, kur visados miauksėjot —
Nečirškėkite!
Niekados nebus karvės iš varnos,
Neskraidys niekad varlės padangėmis!
Bet visi linksmi žvėriukai —
Ir paršiukai, ir meškiukai
Dar smarkiau jsišėliojo
Ir klausyt nė negalvojo.
Žuvys vaikščioti pasileido,
Varlės po padangę skraido.
Pelės katiną surišo,
[ pelėkautus įkišo.
O lapiukai —
Už degtukų!
Susiradę melsvą jūrą,
Jūrą mėlyną užkūrė.
Šoka liepsnos purpurinės,
O iš tų liepsnų — banginis:
Ei ugniagesiai, skubėkit!
Kas tik galite, padėkit!
Krokodilas su šeimyna
Jūrą mėlyną gesina
Pyragėliais ir ridikais,
Ir džiovintais baravykais.
Bėga lekia dvi vištelės,
Lieja gaisrą ant bačkelės.
Pila, pila ešeriai,
Net sušlapo jų šeriai.
Daug varliukų mažuliukų
Iš visokių kubiliukų
Lieja, lieja neužlieja,
Pila, pila — kas iš to!
Čia toksai drugys lekiojo,
Vos tik sparneliu pamojo,
Ir pradėjo jūra blėsti —
Ir užgeso.
Na ir džiaugsmas pasikėlė!
Vėl žvėreliai kaip pašėlę
Ėmė ausimis lapsėt,
Ėmė kojomis trepsėti
2ąsys ėmė vėl girgsėt,
Žąsinų kalba kalbėt:
- Gir gar gar!
Katinėlis murkia!
- Mur mur mur!
O paukšteliai čirškia:
- Cik čirik!
O arkliukai žvengia:
- I ha ha!
O muselės zvimbia:
- Z z z!
O varliukai kurkia:
- Kur kur kur!
O paršiukai kriuksi:
- Kriu kriu kriu!
Mūs Marytę migdo
Žodeliu meiliu:
Liūlia liūlia liu,
Liūlia liūlia liu!