Pasakos

Kitą kartą gyveno trys paršiukai — trys broliai. Visi vieno ūgio, rubuiliai, rausvi, su vienodom, linksmai užsirietusiom uodegytėm.

Net jų vardai buvo panašūs: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas.

Visą vasarą jie vartaliojosi po žolę, šildėsi prieš saulutę, lepinosi klanuose.

Bet...

Kartą senelė sako: - seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime?

- Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę.

Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...

Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą.

Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko.

- Tu tokia...

Už laukų laukelių, už kalnų kalnelių, trisdešimtoj valstybėj, didžiuose puikiuose rūmuose gyveno karalius su karaliene. Daug jie visa ko turėjo, tik nedavė jiems Dievas vaikų, ir juodu liūdėjo.

Pagaliau įvyko, ko troško karaliai: jiems gimė duktė, ir tokia graži, kad nė pasaka...

Šimtas zuikių Susirinko — Net žalia Girelė linko.

Pakalbėję, Pasitarę, Jie mokyklą Atidarė.

Ir zuikienė Nuo Vyžūnų Leido mokslan Savo sūnų.*

Zuikė Triūsė, Maudė, Prausė llgaūsį Ilgaausį.

Siuvo kelnes Ir liemenę,

O liemenėje — Kišenę.

Kepuraitę Jam...

Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako:

- Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis!

Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...

Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais.

Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako:

- Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso.

- Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti!

Vilkas girdėjo...

Buvo kartą maža miela mergaitė, ir kas tik ją pamatydavo, visi pamildavo, bet labiausiai mylėjo senelė – ji nebeįmanė nė ko jai beduoti. Kartą padovanojo raudono aksomo kepuraitę, o kad kepuraitė taip gražiai tiko, ir mergaitė nieko kito daugiau nenorėjo nešioti, tai ir vadino...

Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios; bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko. Pagaliau, nieko nepešęs, sugrįžo jis namo...

Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Apsidairiusi žemę sustingdė, ant upių ir ežerų ledo tiltus nutiesė, viską baltais sniego patalais apklojo.

Stūkso miškai ir sodai sustingę,...

Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt.

Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...

Kitą kartą gyveno didikas, kuris, likęs našlys, vedė tokią didžiuoklę moterį, tokią puikuolę, kokios kitos pasaulyje nerastum. Ji turėjo dvi dukteris, visiškai tokio pat būdo ir visu kuo į save panašias. Vyras irgi turėjo dukrelę, tik ta buvo neregėto meilumo ir gerumo: ji buvo...

Papartyne atsilošę,

Du beržai berželiai ošia.

Po berželiais — kupstas žemas,

O ant kupsto — ežio namas.

Ežio namas kaip tvirtovė,

Kaip daili pilaitė stovi.

šitą namą daugiametį

Pats Spyglys kadaise statė.

Kas gi dedasi šiame

Miško eigulio name?

Pro...

Gyveno kartą prie ežero maža mergaitė, vardu Eglutė. Tiesą sakant, šįmet ji jau nebemaža -— jai sukako ketveri metukai. Rytais ji valgo tiek košės, kad, iš- gramdžiusi lėkštę, gali pasakyti labą rytą žaliai varlytei, nupieštai lėkštės dugne, o vakarais geria tiek pieno, kad,...

Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės.

Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė.

Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė.

Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu.

Lapei iš...

Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia — gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės — apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti.

Jauniausioji duktė sako:

—      Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...

Ore smarkiai šalo; sniegas snigo ir temo. Buvo paskutinis metų vakaras.

Tą vakarą ėjo gatve varginga mergaitė, maža, vienplaukė, basa.

Iš namų ji buvo išėjusi su klumpėmis, bet naudos iš jų maža teturėjo. Tos klumpės buvo motinos, ir mergaitei smuko. Nukrito jai nuo kojų beskubant...

Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų mikutį.

Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas.

Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius.

Išgena būdavo Mikutis...

Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj. Važiavo tuo keliu karalius, pamatė lentą, sustojęs perskaitė ir tarė pats sau: „Aš jam parodysiu, kas yra bėdai" Ryto...

Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą.

- Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis.

Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova.

Susipažino kartą katė su pele ir tiek jai prisuokė apie savo didžią meilę ir draugystę, kad toji galų gale sutiko po vienu stogu su ja gyventi ir bendrai šeimininkauti.

– Bet mums reikia pasirūpinti maisto atsargų žiemai, antraip gali prispirti badas, – tarė katė, – juk tau,...

Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk!

Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba:

— Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...

Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako:

— Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti?

— Menka čia bėda,— atsakė žynė.— Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...

Buvo Agė Atgrubnagė, Tinginė, Rėksnė, Melagė.

Ji lindėjo Savo klėty Ir tingėjo Net tingėti.

Sugalvojo Agė guoly, Kad nuo kojų Ji nupuolė...

Įsivėlė j duknas Ir nekėlė Per dienas.

Tol svirnely Ji tauškėjo, Kol senelė Patikėjo,

Kad mergaitė - Ne miegalė, Tik...

Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė.

Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri — jos...

Seniai seniai ant juros kranto gyveno žvejys su žmona. turėjo juodu apgriuvusią lūšnelę, tinklą ir suskilusią geldą, štai ir visas turtas. Senelis gaudė žuvis, senelė jas kepė ir taip abu gyveno. Nei nepajuto, kaip senatvės sulaukė.

Vieną kartą užmetė senelis tinklus ir pagavo...

Gyveno kitados brolis, kuris turėjo seserį sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė.

Kol brolis buvo...

Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė:

—      Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų.

Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...