Agė melagė

Buvo Agė Atgrubnagė, Tinginė, Rėksnė, Melagė.

Ji lindėjo Savo klėty Ir tingėjo Net tingėti.

Sugalvojo Agė guoly, Kad nuo kojų Ji nupuolė...

Įsivėlė j duknas Ir nekėlė Per dienas.

Tol svirnely Ji tauškėjo, Kol senelė Patikėjo,

Kad mergaitė - Ne miegalė, Tik paeiti Nebegali...

Glosto, Klosto Senė Agę, Atgrubnagę Ir melagę.

Agė knarkia Ir sapnuoja, Lyg ir verkia, Lyg dainuoja..

Tai apsnūdus Pasirąžo, Tai pabudus Valgyt prašo...

O senelė Ją ramina Ir kuo gali, Tuo vaišina.

—      Gal sausainių, Gal mėlynių? Gal saldainių Riešutinių?

Pilna burna Agė valgo Ir vis niurna, Kad išalko...

Kai senelė Tik išeina, Ji svirnely Traukia dainą:

—      Nepagydys daktarai Nei sena bobutė:

Jie nežino, kaip gerai Man ligone būtil

Saldainius ir sausainius Aš kasdien maumoju, | raguolius miltinius Tik ranka numoju...

Ir nejaučia meškinai, Lėlės ir beždžionė, Kad aš būsiu amžinai Apsukri ligonė.

Agė klėty savo Šoko ir dainavo, O žaislai ir vaisiai Užsigavo baisiai.

Kai užmigo Agė Seneliukės klėty, Meškinas pasakė: — Kokia ji begėdė!

Agė apgavikė, Agė juk — melagė! O senelė tiki, Kad susirgo Agė...

—     Agė — ne ligonei — Piktinos beždžionė.— Aš su ja nežaisiu,

Aš... į džiungles eisiu...

šaukė apelsinam Obuoliai supykę:

—     Kam gi mes vaišinam Tokią apgavikę!

—     Sugalvojo Mat gudruolė, Kad nuo kojų Ji nupuolė...

Jei skaudėtų Kojeles, Tai sėdėtų Pas lėles.,.

O ji sukas Kaip vilkelis,— Pasipiktino Kiškelis.

—    Ji dainavo Mums lopšinę,— Tarė lėlės Nusiminę.

—     Mes nenorim Jos klausytis,— Užsigavo

Ir lėlytės.

Pyko Buratinas:

—     Irgi mat ligonė! — šaukė Čipolinas, Lėlės ir beždžionė...

—     Tik nerėkim Mes taip smarkiai, O pabėkim,

Kol ji knarkia...

Asiliukas Ilgaausis Ir drambliukas Nulėpausis,

Ir meškutis Su lėle, Ir kiškutis Su varle —

Strykt nuo Agės

Atgrubnagės,

Tinginės,

Rėksnės,

Melagės.

Kai žaisliukų Neturės, Agei sirgti Įkyrės.

— Tiesą sako Buratinas,— Pripažino Mandarinas...

Ir sviestainiai Sumuštiniai, Ir saldainiai Riešutiniai...

Te viena Ji savo klėty Alkana

Gudruolė sėdi...

Kai visi Kartu suįudo, Agė lovoj Atsibudo.

Bet sužiuro Per vėlai: Jau prie durų Jos žaislai...

Kad pradėjo Obaut Agė,

Tinginė, Rėksnė, Melagė:

—     Kur jūs, lėlės Ir beždžionės? Nepalikite Ligonės...

Kur jūs bėgat, Vaisiai mano? Kaip aš sirgsiu Be bananų?

insert

Bet žaislai ir vaisiai, Užsigavę baisiai, Net neatsisuko, Tik j kiemą spruko.

Tepasakė Jai beždžionė:

—     Tu melagė, Ne ligonė!

Sirk be mūsų, Tingio panti, Mes išeiname Gyventi Pas laimingus Ir sveikus Sąžiningus Berniukus.

—     Cha cha cha! Paika beždžionė! Aš sveika,

Aš ne ligonė.

Pasivysiu Aš vaisius, Uždarysiu 1 rūsius!

Dramblį Bamblį Ir tave Užrakinsiu Aš narve!

Nusigandusi Beždžionė Pasileido Bėgt į klonį.

Kūliais rieda Per laukus Perspėt Agės žaisliukus.

— Slėptis! — suklykė Beždžionė.— Mus atsiveja Ligonė!

Slepias klony Mandarinai Ir geltoni Apelsinai.

Išsislapstė Salimais Riešutėliai Su šalmais.

Ir riestainiai Su skylėm Išsislapstė Pakelėm.

O dramblys Visų didžiausias — Šieno kaugėj įsirausęs...

Tūno vaisiai Palei kelią, Mato... grįžtančią Senelę.

Ir lėlytė Raudonskruostė Jai sumanė Pasiguosti...

Ir dramblys Iš šieno kaugės Senele

Iš tolo džiaugės.

Pasitiko Jie senelę Ir čiauškėjo Visą kelią,

Kol išaiškino Beždžionė, Kad kalčiausia Tik... ligonė.

Juos senelė Palei griovį Į pintinę Susikrovė.

Nematys Žaisliukų Agė, Kol ji bus Tokia melagė.

Grįžta kretanti Senelė. Mato — tiesiai Per kalnelį

Agė atlekia Keliu Tik su vienu Bateliu.

—      Tai, dukrele, Pasveikai...

Kur batelį Palikai?

—      Nieko aš Nepalikau

Ir visai Nepasveikau...

Aš dar sirgsiu, Kai pareisiu, Tik padėk Prie lovos vaisių,—

Jai grubiai Rėksnė atšovė Ir skubiai Keliu numovė.

Mat skubėjo Per laukus Pasivyti Žaisliukus.

O senelė Graudžiai mirksi: „Jau svirnely Tu nesirgsi. Ir žaisliukų Ant kėdės Tau senelė Nepadės".

Agės pasaką Baigiau, Nes nenoriu Aš daugiau Susitikti šitos Agės — Tinginės, Rėksnės,

Melagės.

❖ Melo trumpos kojos. Meluosi — netoli važiuosi.