Ar Dievas yra

Kartą vienas žmogus užėjo į kirpyklą pasitrumpinti plaukų ir pasidailinti barzdos. Kirpėjui pradėjus darbuotis, užsimezgė įdomus pašnekesys. Vyrai kalbėjosi įvairiomis temomis.

Galiausiai jiedu prakalbo apie Dievą ir kirpėjas pasakė:

Netikiu, kad Dievas yra.

Kodėl taip sakai? — paklausė klientas.

Na, tik išeik į gatvę ir suprasi, kad Dievo tikrai nėra. Jei Dievas tikrai egzistuotų, ar būtų tiek sergančių žmonių? Šitiek apleistų vaikų? Jei būtų Dievas, nebūtų nei kančios, nei skausmo. Negaliu įsivaizduoti mylinčio Dievo, kuris leistų visoms baisybėms vykti.

Klientas minutėlę susimąstė, bet nieko neatsakė, kad neprasidėtų ginčas. Kirpėjui baigus darbą, žmogus išėjo iš kirpyklos. Vos pasukęs už kampo, jis pamatė gatve einančią žmogystą ilgais, išsiplaiksčiusiais, nešvariais plaukais, apžėlusį barzda. Šis žmogus atrodė labai nevalyvas ir netvarkingas.

Klientas apsisukęs grįžo į kirpyklą ir tarė kirpėjui:

- Žinai ką? Kirpėjų nėra. Jie neegzistuoja.

- Ką gi dabar kalbi? — nustebo kirpėjas. — Štai aš čia, ir aš esu kirpėjas. Prieš akimirką dar dailinau tave!

- Ne, - paaiškino klientas, — kirpėjų nėra, nes jeigu jų būtų, gatvėmis nevaikštinėtų apšepėliai ilgais nešvariais plaukais kaip tas žmogus už lango.

- Ak, bet juk kirpėjai egzistuoja! Tik žmonės neužeina pas juos.

- Būtent! — pritarė klientas, — tokia ir esmė! Dievas irgi yra, tik žmonės neieško Jo prieglobsčio. Dėl to pasaulyje tiek daug skausmo ir kančių.