Atsakomybė žengti pirmyn

Sykį gyveno žmogus, kuris mėgo valgyti mangus. Vieną dieną jis nusprendė suvalgyti patį saldžiausią vaisių nuo pačios medžio viršūnės - juk daugiausia saulės gaunantis vaisius visada būna saldžiausias. Taigi jis užsiropštė į medžio viršūnę, kur šakos visai plonytės, ir vargais negalais nusiskynė kelis prinokusius rausvus vaisius. Bet mėgindamas nusileisti paslydo ir ėmė ristis žemyn.

Laimė, krisdamas žmogus įsitvėrė šakos ir ant jos pakibo. Jis tuoj pat ėmė šauktis į pagalbą netoliese esančius kaimiečius, ir šie subėgo nešini kopėčiomis ir lazdomis, bet ne ką tegalėjo jam padėti.

Truputį vėliau pasirodė romus ir mąslus vyras - šalimoje trobelėje gyvenęs žinomas išminčius. Visiems pasidarė įdomu, ką gi jis darys, mat išminčius garsėjo savo gebėjimais išspręsti žmonių problemas, kartais net labai sudėtingas. Jis minutę patylėjo, tada paėmė akmenį ir sviedė į kybantį žmogų.

Visi apstulbo. Kabantis mangų mėgėjas ėmė šaukti: „Ką tu darai?! Su protu susipykai? Nori, kad sprandą nusisukčiau?“

Išminčius tylėjo. Paskui vėl paėmė akmenį ir paleido jį tiesiai į medyje kabantį žmogų. Šis įsiuto: „Jei tik galėčiau nulipti, aš tau parodyčiau...!“ Šito visi ir troško, kad jis nuliptų žemėn, bet kaip tai padaryti?

Visi įtemptai stebėjo, kas bus toliau. Kai kurie norėjo išplūsti išminčių, bet nutylėjo. O tas paėmė dar vieną akmenį ir dar stipriau jį sviedė į ant šakos kabojusį žmogų. Akmuo gerokai jį užgavo. Žmogus ne juokais įširdo. Jį apėmė nenumaldomas noras atkeršyti, todėl sukaupęs visas jėgas jis šiaip ne taip pasiekė šakas, kurios buvo tiek storos, kad jomis būtų galima lipti, ir galiausiai atsidūrė ant žemės! Visi išsižiojo iš nuostabos.

„Kur išminčius?“ - sušuko išsigelbėjęs vyras. „O, jis per daug protingas, kad lauktų, kol tu jį prikulsi“, - atsakė kaimiečiai. „Kai jis pateks į mano rankas, tikrai nesurinks savo kaulų“, - pagrasino vyriškis.

„Ei, pala, jis juk vienintelis, kuris iš tikrųjų tau padėjo. Jis tave supykdė ir šitaip pakurstė padėti sau pačiam“, - pasakė vienas kaimiečių.

Mangų mėgėjas stabtelėjo, akimirką pamąstė ir tarė: „Tiesa, jūsų geri ketinimai ir užuojauta man nepadėjo, tačiau išminčius sumaniai paskatino mane sutelkti visas savo jėgas ir išsigelbėti. Turėčiau jam padėkoti, o ne pykti.“

Tai pamokanti istorija apie vadovavimą. Tikras lyderis (mokytojas) padeda mums gyvenime imtis iniciatyvos, nors būdai, kuriais jis tai daro, kartais būna keisti. Tačiau jūs privalote žengti pirmyn. Jei norite ypatingų rezultatų, turite stengtis iš visų jėgų. Geriausias vadovas jus moko prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.