Dvasinis pasaulis, palyginti su materialiuoju

„Bagavadgytoje“ (15.1) Krišna sako, kad materialusis pasaulis yra iškreiptas dvasinio pasaulio atspindys. Tikroji bendruomenė, draugystė ir meilė egzistuoja dvasiniame pasaulyje, o materialusis pasaulis tėra laikina egzistencija tarsi miražas dykumoje. Mes tai žinome, todėl nebeturime tarsi kvaili gyvūnai blaškytis po dykumą ieškodami vandens - jo ten nėra ir negali būti. Bet tai nereiškia, kad vandens nėra kitur. Jo apstu upėse ir vandenynuose.

Panašiai ir materialiajame pasaulyje neverta ieškoti laimės, nes tokios paieškos veda tik į nusivylimą. Tačiau tai nereiškia, kad niekas ir niekada negali būti laimingas. Tikroji laimė glūdi dvasiniame pasaulyje, o ją pasiekti įmanoma tik su nuoširdžia meile atsidavus Dievui.

Dvasinis pasaulis - tai lyg ant upės kranto augantis mango medis, kurio šakos linksta nuo prinokusių vaisių. Materialusis pasaulis yra tarsi iškreiptas (apverstas aukštyn kojomis) šio mango medžio atspindys upės vandenyje. Jei koks kvailys, įsigeidęs paragauti mango vaisių, ners į upę, ar jis ras ten, ko ieškojo? Jis nebent įsitaisys gumbą kaktoje.

Neverta bandyti mėgautis gyvenimu tenkinant savo materialias jusles. Aukščiausią palaimą galima pasiekti tarnaujant juslių valdovui Dievui. Šis dvasinis džiaugsmas yra tikrasis malonumas, niekada nesibaigiantis ir vertas jam pasiekti reikalingų pastangų. Tas, kas įstengia atsikratyti kūniškos sąmonės ir įsitvirtina sielos veiklos lygmenyje, išsigydo materialios būties ligą ir gali patirti dvasinį džiaugsmą.