Gražios pasakos

Kitą kartą gyveno trys paršiukai — trys broliai. Visi vieno ūgio, rubuiliai, rausvi, su vienodom, linksmai užsirietusiom uodegytėm.

Net jų vardai buvo panašūs: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas.

Visą vasarą jie vartaliojosi po žolę, šildėsi prieš saulutę, lepinosi klanuose.

Bet...

Už laukų laukelių, už kalnų kalnelių, trisdešimtoj valstybėj, didžiuose puikiuose rūmuose gyveno karalius su karaliene. Daug jie visa ko turėjo, tik nedavė jiems Dievas vaikų, ir juodu liūdėjo.

Pagaliau įvyko, ko troško karaliai: jiems gimė duktė, ir tokia graži, kad nė pasaka...

Šimtas zuikių Susirinko — Net žalia Girelė linko.

Pakalbėję, Pasitarę, Jie mokyklą Atidarė.

Ir zuikienė Nuo Vyžūnų Leido mokslan Savo sūnų.*

Zuikė Triūsė, Maudė, Prausė llgaūsį Ilgaausį.

Siuvo kelnes Ir liemenę,

O liemenėje — Kišenę.

Kepuraitę Jam...

Buvo kartą maža miela mergaitė, ir kas tik ją pamatydavo, visi pamildavo, bet labiausiai mylėjo senelė – ji nebeįmanė nė ko jai beduoti. Kartą padovanojo raudono aksomo kepuraitę, o kad kepuraitė taip gražiai tiko, ir mergaitė nieko kito daugiau nenorėjo nešioti, tai ir vadino...

Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk!

Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba:

— Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...

Viena moteris turėjo šešerių metų mergyte. Toji mergytė buvo tokia graži, jog visi, kas tiktai ją pamatydavo, gėrėjosi: plaukeliai balti kaip lineliai, akutės melsvos kaip žiedeliai. Labai ją mylėjo ir lepino mamytė, bet dar labiau sena bobutė, kuri gyveno gretimame kaime. Bobutė...

Kitą kartą, gyvendama Ciuriche, nuėjau į vieną krautuvę. Jos savininkas kaip tik gavo kažkur išeiti valandėlę, paprašęs mane palaukti. Man besėdint krautuvės kampe, įeina maža, gal kokių penkerių metų mergelė, švarutė ir raudonskruostė, kaip visi šveicarų vaikai,...

Buvo toks neturtingas sodietis. Sėdėjo jis kartą vakare prie krosnies ir kurstė ugnį, o pati verpė. Ir sako jis:

– Oi kaip liūdna, kad mes neturim vaikų! Tylu namie, niekas niekur nė krepšt, o pažiūrėk kitur – juokas, šėlsmas.

– Taip, – atsakė pati ir atsiduso, – turėtume bent...

Vieną rytą kalifas Ben Zaidas išjojo medžioti su būriu savo linksmų draugų. Jojant per girią, kalifas pamatė elnią ir ėmė vytis. Elnias labai greitai bėgo, kalifas vis vijo ir toli paliko savo draugus.

Netrukus elnias dingo kalifui iš akių, tada jis sustabdė arklį ir nulipo...

Nebeatmenu, kurioj valstybėj gyveno karalius su karaliene. Jie turėjo tokią gražią, tokią nuostabią dukrelę, kad jos gražumui apsakyti nė žodžių nebeužtenka. Karaliaus rūmai buvo visų puikiausi pasaulyje — pastatyti iš krištolinių plytų. Turtams nebuvo skaičiaus: visur auksas,...

Haruno al Rašido laikais gyveno Bagdade jaunas auksakalys Asimas, iš savo rankų jis pats mito ir penėjo savo seną motiną. Kartą jis sėdėjo savo krautuvėlėj ir skaitė knygą, o pirkėjai nuolat varstė duris ir grožėjosi jo padirbtais daiktais. Kai popietės maldų metu krautuvėlė...

Galulauky, pamiškėje, mažoj sukrypusioj trobelėj gyveno su žmona kampininkas medkirtis. Juodu turėjo septynis sūnus, ir visi jie buvo dar labai maži. Kasmet miške darbo mažėjo, ir medkirčių gyvenimas ėjo sunkyn. Turto jie jokio neturėjo, o gyvulių jiems tebuvo — senas apspangęs...