Guru ir mokinio kvalifikacija
Apsimetėlis dvasinis mokytojas Guru Paramartha turėjo penkis mokinius, kurie buvo klusnūs, tačiau, deja, menko intelekto.
Vieną sykį Guru Paramartha prašmatniai apsirėdęs jojo ant arklio. Kai arklys risnojo pro medžius, žemai nulinkusi šaka nutraukė nuo guru galvos skrybėlę. Mokiniai matė, kas nutiko, tačiau nesiskubino pakelti skrybėlės.
Po kiek laiko Guru Paramartha susiprato, kad skrybėlės ant galvos nebėra. Atsigręžęs į jam iš paskos sekančius mokinius, Guru paklausė:
- Kur mano skrybėlė?
- Ji nukrito, gurudži, - atsakė mokiniai.
Tada Guru Paramartha kreipėsi j vieną iš jų:
- Kodėl nepakėlei mano skrybėlės, jei matei, kad ji nukrito?
Mokinys atsakė:
- Jūs mums niekada nesakėte, kad reikia taip daryti, gurudži.
Guru Paramartha pareiškė:
- Įsidėmėkite: jei kas nors nukris nuo arklio, turite tai pakelti.
Kitąkart bejojant mokytojo skrybėlė vėl nukrito. Klusnūs mokiniai tuoj pat ją pakėlė. Bet kartu, nė nepamėginę blaiviai pamąstyti, jie pakėlė ir arklio išmatas, kai gyvulys pradėjo tuštintis. Surinktas išmatas neišmanėliai sudėjo į skrybėlę ir, kai Guru Paramartha pareikalavo savo skrybėlės, jo laukė ypač nemaloni staigmena.
- Kvailiai! - įsiutęs užriko jis. - Ar nė vienas iš jūsų penkių neturite smegenų? Žiūrėkit, štai jums sąrašas. Jei kas nors nukris nuo arklio, pakelkite tik tai, kas įrašyta šiame sąraše. Aišku?
Po valandėlės skrybėlė ir vėl nukrito. Mokiniai patikrino sąrašą - skrybėlė buvo įrašyta, todėl jie mikliai ją pakėlė. Vėliau nukrito Guru lazda, kuri taip pat buvo sąraše, todėl ir ją mokiniai pakėlė.
Netikėtai arklys pagreitino žingsnį ir leidosi šuoliais. Mokiniams teko bėgti, kad neatsiliktų. Arklys vėlei prajojo pro žemai nusvirusią medžio šaką, kuri užkabino Guru ir parbloškė jį ant žemės be sąmonės. Sutrikę mokiniai peržiūrėjo sąrašą, bet niekur nerado įrašo „Guru Paramartha“, todėl paliko mokytoją gulėti ir nuėjo sau.
Nesigilinsime į tai, kam Guru reikėjo puikuotis prašmatniais drabužiais ir joti priekyje ant žirgo. Svarbiausia šios istorijos pamoka - Guru kvalifikacija yra tokia, kad jis neturėtų priimti mokinių, kurie nesugeba patys mąstyti.
O mokinio kvalifikacija turėtų leisti jam suprasti, kaip patenkinti savo dvasinį mokytoją, kad šiam nereikėtų aiškinti, kaip tai padaryti.